Bridvaišio (Tytuvėnų)

piliakalnis

Pavadinimas: Bridvaišis Kiti pavadinimai: Tytuvėnų Apskritis: Šiaulių aps. Rajonas: Kelmės r. Seniūnija: Tytuvėnų sen. LKS: N6162406,01; E450582,95 WGS: N55°35'38.4"; E23°12'57.6" Registro nr.: AR418 MC: 5136 Apsaugos tikslas: Moksliniam pažinimui bei viešajam pažinimui ir naudojimui Rūšis: Piliakalnis Portalo www.piliakalniai.lt pateikta informacija: piliakalnis yra Bridvaišio ežero šiauriniame krante esančioje atskiros kalvos, buvusios ežero salos, vakarinėje dalyje. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės–pietų kryptimi, 25x18 m dydžio. Jos rytų pusėje supiltas 0,3 m aukščio, 5 m pločio pylimas, už kurio iškastas 8 m pločio, 0,2 m gylio griovys, kuris tarsi atskiria aikštelę nuo žemesnės maždaug 15x7 m dydžio kiek pailgos rytinės kalvos dalies; griovys beveik visiškai užartas ilgalaikių arimų. Kultūros vertybių registro portale https://kvr.kpd.lt/ rašoma, kad iš vakarų pusės kalva ribojama nedidelio Titaukos upelio, paversto melioracijos kanalu. Šlaitai vidutinio statumo, 1,5–6 m aukščio. Piliakalnio pietinį šlaitą skalauja Bridvaišio ežeras. Šlaitai apaugę pušimis, aikštelė dirvonuoja. Piliakalnis datuojamas I tūkst. Pasiekiamas Tytuvėnuose pasukus pietryčių link Pašakarnio, pavažiavus 1 km, priartėjus Bridvaišio ežerui, pasukus į dešinę (pietvakarių) keliuku, už 200 m yra dešinėje (vakaruose) nuo jo. 1935 m., kai piliakalnį lankė kraštotyrininkas Balys Buračas (2011), piliakalnis buvo apsuptas ežero vandens ir klampios pievos. B. Buračas taip pat pažymi, kad „kalva neaukšta, kiek pailga“ (Buračas, 2011, p. 393). Portalas www.tytuvenai.lt, skelbia, kad „dabartiniu metu piliakalnio pietinį šlaitą skalauja ežeras, o kitoje pusėje plyti šlapios durpingos pievos“. Ten pat sakoma, kad piliakalnis įrengtas žemaičių genčių žemėse. Straipsnyje „Tytuvėnų miestelio istorinė-geografinė apžvalga“ (Tytuvėnai, 1996) rašoma, kad, istoriko T. Narbuto raštuose, remiantis vokiečių šaltiniais, spėjama, kad Tytuvėnuose stovėjusi medinė Cydaro pilis, kuri 1296 m. per kautynes su kryžiuočiais buvo sugriauta. Ten pat rašoma, kad tytuvėniškiai linkę manyti, jog Cydaro pilis stovėjusi „ant Bridvaišio ežero kranto, apsupta pelkių, ant kalnelio, kurį ir dabar vadina piliakalniu“ (Tytuvėnai, 1996, p. 8). Tačiau portalo www.tytuvenai.lt duomenimis, archeologai nei įtvirtinimų, nei kultūrinio sluoksnio su radiniais čia neaptiko. Padavimai mena, kad rytiniame piliakalnio šlaite, kuriame yra įdubimas, esą mūro rūsiai ir juose paslėpti lobiai, kad nuo pakrantės į ežero salą veda kūlgrinda. Kiti sako, kad slaptais požemio takais piliakalnis susisiekia su bažnyčios požemiais. Pagal I. Stankienės surinktą informaciją (Piliakalniai, 2004), 1950 m. piliakalnis apsodintas pušaitėmis ir eglaitėmis. Bendras piliakalnio užimamas plotas – 0,52 ha. Piliakalniui pasą 1960 m. surašė kraštotyrininkas P. Jagminas. Padavimai apie Tytuvėnų (Bridvaišio) piliakalnį ir ežerą Kadaise ant piliakalnio stūksojo puošni pilis. Gyvenęs joje didikas, kaip savo akį saugojęs vienintelę gražuolę dukterį. Vis neišrinkdavo jai tinkamo jaunikio: vienas buvo per senas, kitas mažai turtų turėjo, trečias – nemielas ir negražus. Bet (o varge!) mergelė pamilo paprastą, netoliese gyvenantį miškininko sūnų. Žinodama, kad tėvas labai rūstaus, eidama į pasimatymą su mylimuoju, mergelė sakydavo, kad eina prie ežero stebėti, kaip ganosi, sultinga žole vaišinasi briedžiai. Bet kartą rūstusis tėvas ant ežero kranto pamatė dukrą su mylimuoju švelniai susiglaudusius, todėl jaunikaitį negailestingai prakeikė. Neištvėrusi sielvarto mergelė nusiskandino ežero vilnyse. Ir tuojau jame iškilo sala, į kurią anksti rytą atbrisdavo briedžiai paskanauti rasotos žolės. Taip ežeras ir buvo pavadintas Briedžių vaišėmis, ilgainiui tapęs Bridvaišiu, o nuo jo kilo ir piliakalnio pavadinimas. Bibliografinių nuorodų sąrašas Bridvaišio piliakalnis. [žiūrėta 2022-11-15]. Prieiga per internetą: http://www.tytuvenai.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=66:piliakalniai &catid=37:piliakalniai&Itemid=62 Bridvaišis. (2004). Iš Stankienė, I. (Sud.), Piliakalniai. (p. 250). Kelmė: Kelmės Žemaitės viešoji biblioteka. [žiūrėta 2022-11-04]. Prieiga per internetą: h  t  t  p  s  :  /  /  w  w  w .  k  e  l  m  e  s  z  e  m  a  i  t  e  s  v  b  .  l  t  /  u  p  l  o  a  d  s  /  S  k  a  i  t  m  e  n  i  n  i  a  i  %  2  0  i  s  t  e  k  l  i  a  i  %  2  0  p  d  f  /  P  i  l  i  a  k  a  l  n  i  a  i  .  p df Tytuvėnai. [žiūrėta 2022-11-15]. Prieiga per internetą: Lietuvos piliakalniai Tytuvėnų miestelio istorinė-geografinė apžvalga. (1996). Iš Tytuvėnai: istorinė apybraiža (p. 8–9). Kaunas: Spindulys. Tytuvėnų piliakalnis (2011). Iš Buračas, B. Lietuvos piliakalniai (p. 393). Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus. Tytuvėnų piliakalnis, vad. Bridvaišio piliakalniu. [žiūrėta 2022-11-21]. Prieiga per internetą: https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search