2020 © Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešoji biblioteka
Kolainių Švč. Mergelės
Marijos, Karmelio Kalno
Karalienės bažnyčia
Kolainių valdos, anot M. Paknio (Kelmės dekanato bažnyčios ir vienuolynai, 2008), minimos jau XVI a. pradžioje, kai jas įsigijo Adamkavičių giminė. Pasak J. Valančiūtės, Jonas Adamkavičius savo lėšomis 1740 m. Kolainių dvare pastatydino pirmąją mūrinę koplyčios tipo bažnytėlę ir prie jos apgyvendino vieną kunigą karmelitą, suteikdamas bažnyčiai ir kunigui išlaikymą pagal 1750 m. parengtą fundacinį raštą (Valančiūtė, 1997). Fundacija buvusi tokia didelė, kad „netrukus prie koplyčios įsikūrė visas vienuolynas“ (Kelmės dekanato bažnyčios ir vienuolynai, 2008, p. 51). Pagal informaciją, skyriuje „Kolainiai“, vyskupas Antanas Tiškevičius patvirtino vienuolyno įsteigimą (Lietuvių enciklopedija, 1957, T.12). Kadangi J. Adamkavičius palikuonių neturėjo, todėl visą Kolainių dvarą užrašė paties įkurtam karmelitų vienuolynui. 1763 m. mirus dvaro savininkui J. Adamkavičiui, dvaro turtą perėmė vienuolyno viršininkas kun. Benediktas Paulavičius. Vienuolynas garsėjo savo turtinga biblioteka – joje buvo 500 knygų. Laikui bėgant keitėsi vienuolyno viršininkai, vienuolynas įvairiais laikotarpiais išgyveno ir sunkesnius, ir lengvesnius metus: žemes buvo užgrobę kaimyninių ūkių savininkai, vėliau jos vėl susigrąžintos. XIX a. pradžioje, LDK žemes prijungus prie Rusijos imperijos, buvo uždraustas jėzuitų ordino švietėjiškas darbas, todėl 1797 m. Kolainių karmelitai iš pradžių savo mokytojus siuntė į Kražius, vėliau „įkūrė mokyklą Kolainiuose, perkeldami čia iš Kražių 100 mokinių“ (Valančiūtė, 1997, p. 11). Pasak M. Paknio (Kelmės dekanato bažnyčios ir vienuolynai, 2008), 1816 m. pastatytas naujas medinis vienuolyno korpusas, o senojo vietoje 1820 m. sumūrytas naujas. 1827 m. pastatyta nauja mūrinė Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia, nes senoji koplyčia nebetalpino tikinčiųjų. Statybai buvo panaudoti senosios koplyčios ir vienuolyno fragmentai. Bažnyčios architektūros aprašymas rodo, kad pastatas projektuotas klasicizmo įtakoje. Numalšinus 1863 m. sukilimą, 1864 m. rusų valdžia apkaltino vienuolyną prisidėjus prie sukilimo, todėl jis buvo uždarytas, o bažnyčia perduota stačiatikiams, todėl bažnyčios interjeras buvo naikinamas ją paverčiant cerkve. Anot J. Valančiūtės (Valančiūtė, 1997), ryškiausi cerkvės akcentai buvo kapitaliai rekonstruotas bažnyčios stogas (dėl to aukštis sumažėjo net 3 m), iškelti 5 bokštai pūstais kupolais ir pan. „Cerkvė buvo pašventinta ir pavadinta Švč. Dievo Motinos apsireiškimo (Blagoveščenije) titulu“ (Valančiūtė, 1997, p. 44). Pasak R. Laukaitytės, „po karo atsikūrusi parapija veikė [beveik] iki 1923 m., kol cerkvė su pastatais ir 44 ha Rusijos konfiskuotos šio vienuolyno žemės sugrąžinta Žemaičių vyskupijos kurijai“ (Lietuvos stačiatikių bažnyčia 1918–1940 m.: kova dėl cerkvių, 2001, p. 38). Cerkvė buvo iškelta į naują medinį pastatą, o atgauta bažnyčia priskirta Užvenčio parapijai. J. Valančiūtė teigia, kad „rekonstruojant bažnyčios pastatą, pirmiausia nugriauti trys buvusios cerkvės bokštai, ant likusių dviejų bokštų iškelti katalikiški kryžiai, pradėti bažnyčios interjero atstatymo darbai“ (Valančiūtė, 1997, p. 44). 1922 m. lapkričio 26 d. Varnių dekanato kunigas J. Daniusevičius bažnyčią iškilmingai palaimino. 1926–1927 m. bažnyčia vis dar remontuojama, 1928 m. tvarkomas šventorius. Karo metu ir bažnyčia, ir trečiajame dešimtmetyje įsikūręs benediktinių vienuolynas veikė, o 1949 m. Kolainių bažnyčią ir vienuolyną tarybų valdžia uždarė. Tiek bažnyčia, tiek kiti pastatai buvo nacionalizuoti, dalis buvusio vienuolyno pastatų nugriauta. Tikintiesiems bažnyčia grąžinta tik 1995 m. Tuomet, įvairių rėmėjų dėka, bažnyčia atstatyta ir konsekruota Švč. Mergelės Marijos Karmelio kalno Karalienės titulu 1997 m. spalio 12 d. Anot M. Paknio, „svarbu tai, kad atstatant bažnyčią siekta grąžinti jai istorinį vaizdą, kiek įmanoma atkuriant buvusią bažnyčios architektūrą iki stačiatikių rekonstrukcijos“ (Kelmės dekanato bažnyčios ir vienuolynai, 2008, p. 56). Šiuo metu bažnyčia veikia kaip Užvenčio filija. 1992 m. spalio 1 d. Kolainių Švč. Mergelės Marijos, Karmelio kalno Karalienės bažnyčia įtraukta į Kultūros vertybių registrą. Bibliografinių nuorodų sąrašas Valančiūtė J. (1997). Kolainių Švč. Mergelės Marijos Karmelio kano bažnyčia: Istorinė apybraiža. Vilnius: Navis Longa. Kolainiai (1957). Lietuvių enciklopedija.T.12, p. 206. Laukaitytė R. (2001, vasaris). Lietuvos stačiatikių bažnyčia 1918–1940 m.: kova dėl cerkvių. Lituanistica. [žiūrėta 2020 06 23]. Prieiga per internetą: http://elibrary.lt/resursai/LMA/Lituanistica/Lit-15.pdf Paknys M. (2008). Kolainių Švč. Mergelės Marijos Karmelio kano bažnyčia ir karmelitų vienuolynas. Iš Klajumienė D. (Sud.), Kelmės dekanato bažnyčios ir vienuolynai (p. 51–57). Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla.
2020 © Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešoji biblioteka
Kolainių Švč. Mergelės
Marijos, Karmelio Kalno
Karalienės bažnyčia
Kolainių valdos, anot M. Paknio (Kelmės dekanato bažnyčios ir vienuolynai, 2008), minimos jau XVI a. pradžioje, kai jas įsigijo Adamkavičių giminė. Pasak J. Valančiūtės, Jonas Adamkavičius savo lėšomis 1740 m. Kolainių dvare pastatydino pirmąją mūrinę koplyčios tipo bažnytėlę ir prie jos apgyvendino vieną kunigą karmelitą, suteikdamas bažnyčiai ir kunigui išlaikymą pagal 1750 m. parengtą fundacinį raštą (Valančiūtė, 1997). Fundacija buvusi tokia didelė, kad „netrukus prie koplyčios įsikūrė visas vienuolynas“ (Kelmės dekanato bažnyčios ir vienuolynai, 2008, p. 51). Pagal informaciją, skyriuje „Kolainiai“, vyskupas Antanas Tiškevičius patvirtino vienuolyno įsteigimą (Lietuvių enciklopedija, 1957, T.12). Kadangi J. Adamkavičius palikuonių neturėjo, todėl visą Kolainių dvarą užrašė paties įkurtam karmelitų vienuolynui. 1763 m. mirus dvaro savininkui J. Adamkavičiui, dvaro turtą perėmė vienuolyno viršininkas kun. Benediktas Paulavičius. Vienuolynas garsėjo savo turtinga biblioteka – joje buvo 500 knygų. Laikui bėgant keitėsi vienuolyno viršininkai, vienuolynas įvairiais laikotarpiais išgyveno ir sunkesnius, ir lengvesnius metus: žemes buvo užgrobę kaimyninių ūkių savininkai, vėliau jos vėl susigrąžintos. XIX a. pradžioje, LDK žemes prijungus prie Rusijos imperijos, buvo uždraustas jėzuitų ordino švietėjiškas darbas, todėl 1797 m. Kolainių karmelitai iš pradžių savo mokytojus siuntė į Kražius, vėliau „įkūrė mokyklą Kolainiuose, perkeldami čia iš Kražių 100 mokinių“ (Valančiūtė, 1997, p. 11). Pasak M. Paknio (Kelmės dekanato bažnyčios ir vienuolynai, 2008), 1816 m. pastatytas naujas medinis vienuolyno korpusas, o senojo vietoje 1820 m. sumūrytas naujas. 1827 m. pastatyta nauja mūrinė Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia, nes senoji koplyčia nebetalpino tikinčiųjų. Statybai buvo panaudoti senosios koplyčios ir vienuolyno fragmentai. Bažnyčios architektūros aprašymas rodo, kad pastatas projektuotas klasicizmo įtakoje. Numalšinus 1863 m. sukilimą, 1864 m. rusų valdžia apkaltino vienuolyną prisidėjus prie sukilimo, todėl jis buvo uždarytas, o bažnyčia perduota stačiatikiams, todėl bažnyčios interjeras buvo naikinamas ją paverčiant cerkve. Anot J. Valančiūtės (Valančiūtė, 1997), ryškiausi cerkvės akcentai buvo kapitaliai rekonstruotas bažnyčios stogas (dėl to aukštis sumažėjo net 3 m), iškelti 5 bokštai pūstais kupolais ir pan. „Cerkvė buvo pašventinta ir pavadinta Švč. Dievo Motinos apsireiškimo (Blagoveščenije) titulu“ (Valančiūtė, 1997, p. 44). Pasak R. Laukaitytės, „po karo atsikūrusi parapija veikė [beveik] iki 1923 m., kol cerkvė su pastatais ir 44 ha Rusijos konfiskuotos šio vienuolyno žemės sugrąžinta Žemaičių vyskupijos kurijai“ (Lietuvos stačiatikių bažnyčia 1918–1940 m.: kova dėl cerkvių, 2001, p. 38). Cerkvė buvo iškelta į naują medinį pastatą, o atgauta bažnyčia priskirta Užvenčio parapijai. J. Valančiūtė teigia, kad „rekonstruojant bažnyčios pastatą, pirmiausia nugriauti trys buvusios cerkvės bokštai, ant likusių dviejų bokštų iškelti katalikiški kryžiai, pradėti bažnyčios interjero atstatymo darbai“ (Valančiūtė, 1997, p. 44). 1922 m. lapkričio 26 d. Varnių dekanato kunigas J. Daniusevičius bažnyčią iškilmingai palaimino. 1926–1927 m. bažnyčia vis dar remontuojama, 1928 m. tvarkomas šventorius. Karo metu ir bažnyčia, ir trečiajame dešimtmetyje įsikūręs benediktinių vienuolynas veikė, o 1949 m. Kolainių bažnyčią ir vienuolyną tarybų valdžia uždarė. Tiek bažnyčia, tiek kiti pastatai buvo nacionalizuoti, dalis buvusio vienuolyno pastatų nugriauta. Tikintiesiems bažnyčia grąžinta tik 1995 m. Tuomet, įvairių rėmėjų dėka, bažnyčia atstatyta ir konsekruota Švč. Mergelės Marijos Karmelio kalno Karalienės titulu 1997 m. spalio 12 d. Anot M. Paknio, „svarbu tai, kad atstatant bažnyčią siekta grąžinti jai istorinį vaizdą, kiek įmanoma atkuriant buvusią bažnyčios architektūrą iki stačiatikių rekonstrukcijos“ (Kelmės dekanato bažnyčios ir vienuolynai, 2008, p. 56). Šiuo metu bažnyčia veikia kaip Užvenčio filija. 1992 m. spalio 1 d. Kolainių Švč. Mergelės Marijos, Karmelio kalno Karalienės bažnyčia įtraukta į Kultūros vertybių registrą. Bibliografinių nuorodų sąrašas Valančiūtė J. (1997). Kolainių Švč. Mergelės Marijos Karmelio kano bažnyčia: Istorinė apybraiža. Vilnius: Navis Longa. Kolainiai (1957). Lietuvių enciklopedija.T.12, p. 206. Laukaitytė R. (2001, vasaris). Lietuvos stačiatikių bažnyčia 1918–1940 m.: kova dėl cerkvių. Lituanistica. [žiūrėta 2020 06 23]. Prieiga per internetą: http://elibrary.lt/resursai/LMA/Lituanistica/Lit-15.pdf Paknys M. (2008). Kolainių Švč. Mergelės Marijos Karmelio kano bažnyčia ir karmelitų vienuolynas. Iš Klajumienė D. (Sud.), Kelmės dekanato bažnyčios ir vienuolynai (p. 51–57). Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla.
