Nekilnojamosios kultūros vertybės: Kelmės rajono bažnyčios
2020 © Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešoji biblioteka

Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia

Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia stovi Kražių miestelyje, Kražantės dešiniajame krante. Pasak A. Butrimo ir K. Misiaus (Kelmės dekanato bažnyčios ir vienuolynai, 2008), pirmasis benediktinių vienuolynas dabartinės Lietuvos teritorijoje įkurtas 1622 m. Vilniuje, o 1627 m. Kaune. Bajoras Krizostomas Valatkevičius nutarė Kražiuose įkurti benediktinių vienuolyną. 1639 m. paskelbtame Ignoto Bušinskio fundacijos akte nurodoma, kad prie Kražių „tarp Kražantės ir kelio į Nemakščius, vieno valako dydžio sklype, nupirktame Teodoro Ivanavičiaus, įkurdinamos šv. Benedikto regulos seserys Vilniaus. Joms K. Valatkevičius įsipareigoja įsigytame sklype pastatyti vienuolyną ir bažnyčią“ (Kelmės dekanato bažnyčios ir vienuolynai, 2008, p. 74). K. Valatkevičius testamentu vienuolėms paliko ir savo Dirvėnų dvarą bei 4200 kapų lietuviškų grašių. 1640–1641 metais buvo pastatytas medinis vienuolynas ir bažnyčia. Pasak kai kurių autorių (Įdomiausios Lietuvos bažnyčios, 2016), 1643 m. vienuolyną pašventino vyskupas Jurgis Tiškevičius, o anot A. Butrimo ir K. Misiaus (Kelmės dekanato bažnyčios ir vienuolynai, 2008, p. 75) „1708 m. benediktines apiplėšė maskvėnų kariai, uždėję negirdėtą piniginę rinkliavą“. 1757 m. seserys benediktinės savo lėšomis pradėjo statyti naują mūrinę bažnyčią. Projektą parengė architektas Tomas Žebrauskas. Bažnyčia turėjo būti įterpta tarp medinių vienuolyno pastatų. Mirus T. Žebrauskui, jo darbą tęsė Treceris. Apie 1762–1763 m. bažnyčia buvo pastatyta. 1763 m. liepos 28 d. konsekravo Žemaičių vyskupas sufraganas Tadas Bukota, suteikdamas jai Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo titulą. Bažnyčia buvo netinkuota, turėjo 27 langus, viduje 5 altoriai, bokšte kabojo 3 varpai, bažnyčios stogas dengtas malksnomis. Anot A. Butrimo ir K. Misiaus (Kelmės dekanato bažnyčios ir vienuolynai, 2008), 1873 m. inventoriuje jau rašoma, kad trys laukinės bažnyčios sienos nutinkuotos. Tie patys autoriai mini (Kelmės dekanato bažnyčios ir vienuolynai, 2008, p. 80), kad „1873 m. inventoriuje rašoma, jog panaikinta palei bažnyčią buvusi šešiakampė mūrinė pusantro sieksnio (apie 3 m) pločio koplyčia ir pastatyta stačiakampė, kurioje šarvuojamos mirusios vienuolės. Tai dabartinė Šv. Roko koplyčia“. Caro valdininkams atrodė, kad Kauno gubernijoje yra per daug moterų vienuolynų (buvo trys), todėl 1890 m. buvo pasiūlyta Kražių benediktinių vienuolyną uždaryti, o dar po metų, 1891-aisiais išleistas caro įsakymas vienuolyną ir bažnyčią uždaryti. Nors vienuolės siuntė malonės prašymus carienei leisti joms iki mirties likti Kražiuose, tačiau jos prievarta buvo iškeldintos į Kauną. Anot A. Butrimo ir K. Misiaus (Kelmės dekanato bažnyčios ir vienuolynai, 2008), 1892 m. vasario mėn. kražiškiai kreipėsi į vyskupą, generalgubernatorių ir vidaus reikalų ministrą, kad benediktinių vienuolyno bažnyčia būtų palikta kaip parapinė. Tačiau tam pasipriešino naujas Vilniaus generalgubernatorius Piotras Orževskis, kurio pastangomis 1893 m. birželio 10 (22) d. caro vardu pasirašytame įsake, be kitų reikalavimų buvo įrašytas ir toks: „Bažnyčią ir visus vienuolyno pastatus nugriauti ir toje vietoje pastatyti žemės ūkio mokyklą“ (Kelmės dekanato bažnyčios ir vienuolynai, 2008, p. 82). Parapijiečiams pasipriešinus, „su jais buvo kruvinai susidorota devyni gynėjai žuvo, daug buvo sužeista. Šis įvykis į istoriją įėjo Kražių skerdynių vardu ir tapo kovos su rusifikacija simboliu“ (Įdomiausios Lietuvos bažnyčios, 2016, p.182). Pasak informacijos interneto svetainėje www.sodyboskaime.lt, „bažnyčioje iki šių dienų išliko vienas suolas, menantis kraupius kruvinųjų Kražių skerdynių laikus. Pasakojama, kad prie šio suolo kazokai buvo pririšę savo arklius, kai sujojo į bažnyčią“ (https://sodyboskaime.lt/lankytinos-vietos/kraziu-benediktiniu-vienuolynas). Tame pačiame straipsnyje rašoma, kad „nežiūrint benediktinių ir vietos gyventojų narsumo, bažnyčia ir vienuolynas buvo uždaryti iki pat 1908 m.“ Ir tik po to bažnyčia tapo parapine. Tuo metu ji atrodė apgailėtinai: „malksnų stogo beveik nebebuvo, gegnės supuvusios, sniegas ir lietus ardė skliautus, langai išdaužyti. Vietoj altorių riogsojo krūvos nuolaužų, sunaikinti paveikslai“ (Kelmės dekanato bažnyčios ir vienuolynai, 2008, p. 83). Remontai pradėti 1909 m., o jau suremontuota bažnyčia pašventinta 1910 m. rugpjūčio 22. 1941 m. bažnyčia nukentėjo nuo sviedinių, tačiau jau 1943 m. klebono V. Tomaševičiaus rūpesčiu, šventovė vėl buvo suremontuota. Vėliau bažnyčia ne kartą buvo renovuojama, tvarkoma. Kražių bažnyčia yra baroko architektūros, „stačiakampio plano, vienanavė, su kvadratine presbiterija, prie kurios glaudžiasi zakristija ir koplyčia. <...> Fasado šonų nišose patalpintos medinės Šv. Benedikto ir Šv. Scholastikos skulptūros. Šoniniai aštuonkampiai bokštai kresnesni ir žemesni vidurinę dalį <...>. Prieš pagrindinį įėjimą pastatytuose šventoriaus vartuose įkomponuota 1993 m. skulptoriaus Remigijaus Midvikio sukurta bareljefinė plokštė, skirta Kražių skerdynių 100-ųjų metinių progai“ (Įdomiausios Lietuvos bažnyčios, 2016, p. 182). Bažnyčios viduje didysis vėlyvojo baroko formų altorius pasižymi originaliomis architektūrinėmis formomis. Retabulą puošia Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų paveikslas, datuojamas XVII a. Šoniniai altoriai skirti Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Rokui. 1992 m. vasario 1 d. Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia įtraukta į Kultūros vertybių registrą. Bibliografinių nuorodų sąrašas Butrimas A., Misius K. (2008). Kražių benediktinių vienuolynas ir bažnyčia. Iš Klajumienė D. (Sud.), Kelmės dekanato bažnyčios ir vienuolynai: straipsnių rinkinys (p.73–89). Vilnius: Vilniau dailės akademijos leidykla. Šinkūnaitė L. (Red.). (2016). Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia: Iš Įdomiausios Lietuvos bažnyčios: iliustruotas žinynas. Kaunas: Terra Publica. Kražių benediktinių vienuolynas. [žiūrėta 2020 08 10].Prieiga per internetą: https://sodyboskaime.lt/lankytinos-vietos/kraziu-benediktiniu-vienuolynas
Nekilnojamosios kultūros vertybės: Kelmės rajono bažnyčios
2020 © Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešoji biblioteka

Kražių Švč. Mergelės

Marijos Nekaltojo

Prasidėjimo bažnyčia

Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia stovi Kražių miestelyje, Kražantės dešiniajame krante. Pasak A. Butrimo ir K. Misiaus (Kelmės dekanato bažnyčios ir vienuolynai, 2008), pirmasis benediktinių vienuolynas dabartinės Lietuvos teritorijoje įkurtas 1622 m. Vilniuje, o 1627 m. Kaune. Bajoras Krizostomas Valatkevičius nutarė Kražiuose įkurti benediktinių vienuolyną. 1639 m. paskelbtame Ignoto Bušinskio fundacijos akte nurodoma, kad prie Kražių „tarp Kražantės ir kelio į Nemakščius, vieno valako dydžio sklype, nupirktame Teodoro Ivanavičiaus, įkurdinamos šv. Benedikto regulos seserys Vilniaus. Joms K. Valatkevičius įsipareigoja įsigytame sklype pastatyti vienuolyną ir bažnyčią“ (Kelmės dekanato bažnyčios ir vienuolynai, 2008, p. 74). K. Valatkevičius testamentu vienuolėms paliko ir savo Dirvėnų dvarą bei 4200 kapų lietuviškų grašių. 1640–1641 metais buvo pastatytas medinis vienuolynas ir bažnyčia. Pasak kai kurių autorių (Įdomiausios Lietuvos bažnyčios, 2016), 1643 m. vienuolyną pašventino vyskupas Jurgis Tiškevičius, o anot A. Butrimo ir K. Misiaus (Kelmės dekanato bažnyčios ir vienuolynai, 2008, p. 75) „1708 m. benediktines apiplėšė maskvėnų kariai, uždėję negirdėtą piniginę rinkliavą“. 1757 m. seserys benediktinės savo lėšomis pradėjo statyti naują mūrinę bažnyčią. Projektą parengė architektas Tomas Žebrauskas. Bažnyčia turėjo būti įterpta tarp medinių vienuolyno pastatų. Mirus T. Žebrauskui, jo darbą tęsė Treceris. Apie 1762–1763 m. bažnyčia buvo pastatyta. 1763 m. liepos 28 d. konsekravo Žemaičių vyskupas sufraganas Tadas Bukota, suteikdamas jai Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo titulą. Bažnyčia buvo netinkuota, turėjo 27 langus, viduje 5 altoriai, bokšte kabojo 3 varpai, bažnyčios stogas dengtas malksnomis. Anot A. Butrimo ir K. Misiaus (Kelmės dekanato bažnyčios ir vienuolynai, 2008), 1873 m. inventoriuje jau rašoma, kad trys laukinės bažnyčios sienos nutinkuotos. Tie patys autoriai mini (Kelmės dekanato bažnyčios ir vienuolynai, 2008, p. 80), kad „1873 m. inventoriuje rašoma, jog panaikinta palei bažnyčią buvusi šešiakampė mūrinė pusantro sieksnio (apie 3 m) pločio koplyčia ir pastatyta stačiakampė, kurioje šarvuojamos mirusios vienuolės. Tai dabartinė Šv. Roko koplyčia“. Caro valdininkams atrodė, kad Kauno gubernijoje yra per daug moterų vienuolynų (buvo trys), todėl 1890 m. buvo pasiūlyta Kražių benediktinių vienuolyną uždaryti, o dar po metų, 1891-aisiais išleistas caro įsakymas vienuolyną ir bažnyčią uždaryti. Nors vienuolės siuntė malonės prašymus carienei leisti joms iki mirties likti Kražiuose, tačiau jos prievarta buvo iškeldintos į Kauną. Anot A. Butrimo ir K. Misiaus (Kelmės dekanato bažnyčios ir vienuolynai, 2008), 1892 m. vasario mėn. kražiškiai kreipėsi į vyskupą, generalgubernatorių ir vidaus reikalų ministrą, kad benediktinių vienuolyno bažnyčia būtų palikta kaip parapinė. Tačiau tam pasipriešino naujas Vilniaus generalgubernatorius Piotras Orževskis, kurio pastangomis 1893 m. birželio 10 (22) d. caro vardu pasirašytame įsake, be kitų reikalavimų buvo įrašytas ir toks: „Bažnyčią ir visus vienuolyno pastatus nugriauti ir toje vietoje pastatyti žemės ūkio mokyklą“ (Kelmės dekanato bažnyčios ir vienuolynai, 2008, p. 82). Parapijiečiams pasipriešinus, „su jais buvo kruvinai susidorota devyni gynėjai žuvo, daug buvo sužeista. Šis įvykis į istoriją įėjo Kražių skerdynių vardu ir tapo kovos su rusifikacija simboliu“ (Įdomiausios Lietuvos bažnyčios, 2016, p.182). Pasak informacijos interneto svetainėje www.sodyboskaime.lt, „bažnyčioje iki šių dienų išliko vienas suolas, menantis kraupius kruvinųjų Kražių skerdynių laikus. Pasakojama, kad prie šio suolo kazokai buvo pririšę savo arklius, kai sujojo į bažnyčią“ ( h t t p s : / / s o d y b o s k a i m e . l t / l a n k y t i n o s - v i e t o s / k r a z i u - benediktiniu-vienuolynas). Tame pačiame straipsnyje rašoma, kad „nežiūrint benediktinių ir vietos gyventojų narsumo, bažnyčia ir vienuolynas buvo uždaryti iki pat 1908 m.“ Ir tik po to bažnyčia tapo parapine. Tuo metu ji atrodė apgailėtinai: „malksnų stogo beveik nebebuvo, gegnės supuvusios, sniegas ir lietus ardė skliautus, langai išdaužyti. Vietoj altorių riogsojo krūvos nuolaužų, sunaikinti paveikslai“ (Kelmės dekanato bažnyčios ir vienuolynai, 2008, p. 83). Remontai pradėti 1909 m., o jau suremontuota bažnyčia pašventinta 1910 m. rugpjūčio 22. 1941 m. bažnyčia nukentėjo nuo sviedinių, tačiau jau 1943 m. klebono V. Tomaševičiaus rūpesčiu, šventovė vėl buvo suremontuota. Vėliau bažnyčia ne kartą buvo renovuojama, tvarkoma. Kražių bažnyčia yra baroko architektūros, „stačiakampio plano, vienanavė, su kvadratine presbiterija, prie kurios glaudžiasi zakristija ir koplyčia. <...> Fasado šonų nišose patalpintos medinės Šv. Benedikto ir Šv. Scholastikos skulptūros. Šoniniai aštuonkampiai bokštai kresnesni ir žemesni vidurinę dalį <...>. Prieš pagrindinį įėjimą pastatytuose šventoriaus vartuose įkomponuota 1993 m. skulptoriaus Remigijaus Midvikio sukurta bareljefinė plokštė, skirta Kražių skerdynių 100-ųjų metinių progai“ (Įdomiausios Lietuvos bažnyčios, 2016, p. 182). Bažnyčios viduje didysis vėlyvojo baroko formų altorius pasižymi originaliomis architektūrinėmis formomis. Retabulą puošia Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų paveikslas, datuojamas XVII a. Šoniniai altoriai skirti Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Rokui. 1992 m. vasario 1 d. Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia įtraukta į Kultūros vertybių registrą. Bibliografinių nuorodų sąrašas Butrimas A., Misius K. (2008). Kražių benediktinių vienuolynas ir bažnyčia. Iš Klajumienė D. (Sud.), Kelmės dekanato bažnyčios ir vienuolynai: straipsnių rinkinys (p.73–89). Vilnius: Vilniau dailės akademijos leidykla. Šinkūnaitė L. (Red.). (2016). Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia: Iš Įdomiausios Lietuvos bažnyčios: iliustruotas žinynas. Kaunas: Terra Publica. Kražių benediktinių vienuolynas. [žiūrėta 2020 08 10].Prieiga per internetą: https://sodyboskaime.lt/lankytinos-vietos/kraziu- benediktiniu-vienuolynas