2020 © Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešoji biblioteka
Kubilių piliakalnis
Pavadinimas: Kubiliai Kiti pavadinimai: Papušynis, Birutės kalnas, Birutkalnis Apskritis: Šiaulių aps. Rajonas: Kelmės r. Seniūnija: Tytuvėnų sen. LKS: N6164773,04; E442380,37 WGS: N55°36'51.7"; E23°05'07.4" Registro nr.: A1327K MC: 24513 Kiti MC: 24514 , 5132 Apsaugos tikslas: Moksliniam pažinimui bei viešajam pažinimui ir naudojimui Rūšis: Piliakalnis su gyvenviete Portalo www.piliakalniai.lt pateikta informacija: piliakalnis (Birutkalnis) yra kranto kyšulyje, Dubysos kairiajame ir Gryžuvos dešiniajame krantuose, ties upių santaka. Aikštelė keturkampė, pailga pietų–šiaurės kryptimi, 78x43 m dydžio, apjuosta iki 1 m aukščio, 15 m pločio pylimu. 2 m žemiau jos šiaurės vakarinio kampo yra 0,5 m pločio terasa, dar 2 m žemiau – antra 12 m pločio terasa. Šlaitai statūs, iki 24 m aukščio. Piliakalnis apardytas arimų, pirmoji terasa ¬– apkasų, pietinis šlaitas – į jį įsirėžusio kelio. Dirvonuoja, šlaitai apaugę lapuočiais, kurie gerokai prakirsti. Vakarinėje papėdėje 0,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė. Piliakalnis datuojamas I–II tūkst. pradžia. Pasiekiamas iš Kelmės–Tytuvėnų plento (157) už Dubysos, prieš Mosteikius pasukus į kairę (šiaurės kryptis), pavažiavus 1,3 km, už Gryžuvos pavažiavus į dešinę, iki sodybos yra į kairę (vakarų kryptis) nuo jos. Portale www.visitsiauliai.lt teigiama, kad Kubilių piliakalnis yra didžiausias Kelmės rajone, tačiau jis apardytas arimų, apaugęs apsodintomis eglėmis ir pušimis, šiaurės rytinės aikštelės dalis dirvonuoja. Pagal I. Stankienės surinktą informaciją (Piliakalniai, 2004), archeologinį piliakalnio pasą 1958 m. užpildė kraštotyrininkas P. Jagminas. Ant Kubilių piliakalnio birželio 23 arba 24 dienomis vyksta Rasos šventės. Vytautas Vaitkevičius (Vaitkevičius, 1998), nurodo, kad Kubilių kaime buvę nepaprasti akmenys, apipinti padavimais, tačiau nežinia, ar jie gulėję ant Kubilių piliakalnio. Šiandien žinomi 2 akmenys: Birutės arba Susiūtas ir kitas – su Lietuvos žemėlapio kontūrais ant šono. Akmenys perkelti prie lauko kelio Kubiliai–Papušynis, tačiau 1995 m. tarp kitų akmenų jų nepavyko rasti. Liko tik padavimas. Padavimas apie Birūtkalnį ir jo akmenis Priešai buvo užpuolę ir apsupę Švilpos bei jo žmonos Birutės pilį. Mūšio metu, matydama, kad gynėjai neatsilaikys, Birutė vieno akmens įdubime paslėpė vyro jungtuvių proga padovanotą brangų deimantą. Tarnai akmenį sulipdę ir užkasę į žemę. Birutė tame mūšyje žuvusi, palaidojo ją piliakalnyje, vadinamame Birutkalniu, o jos vyras žuvęs vėliau. Nuo to laiko liko 7 akmenys, viename iš jų buvęs paslėptas Birutės deimantas. Bibliografinių nuorodų sąrašas Kubiliai. [žiūrėta 2021-11-11]. Prieiga per internetą: Lietuvos piliakalniai Kubiliai (2004). Iš Stankienė I. (Sud.), Piliakalniai (p. 250). Kelmė: Kelmės Žemaitės viešoji biblioteka. [žiūrėta 2021-11-12]. Prieiga per internetą: Copy of KNYGA - piliakalniai3 (kelmeszemaitesvb.lt) Kubilių piliakalnis. [žiūrėta 2021-11-10]. Prieiga per internetą: KUBILIŲ PILIAKALNIS | visitsiauliai.lt Vaitkevičius V. (1998). Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija. (p. 476, 477).Vilnius: Diemedžio leidykla.
2020 © Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešoji biblioteka
Kubilių piliakalnis
Pavadinimas: Kubiliai Kiti pavadinimai: Papušynis, Birutės kalnas, Birutkalnis Apskritis: Šiaulių aps. Rajonas: Kelmės r. Seniūnija: Tytuvėnų sen. LKS: N6164773,04; E442380,37 WGS: N55°36'51.7"; E23°05'07.4" Registro nr.: A1327K MC: 24513 Kiti MC: 24514 , 5132 Apsaugos tikslas: Moksliniam pažinimui bei viešajam pažinimui ir naudojimui Rūšis: Piliakalnis su gyvenviete Portalo www.piliakalniai.lt pateikta informacija: piliakalnis (Birutkalnis) yra kranto kyšulyje, Dubysos kairiajame ir Gryžuvos dešiniajame krantuose, ties upių santaka. Aikštelė keturkampė, pailga pietų–šiaurės kryptimi, 78x43 m dydžio, apjuosta iki 1 m aukščio, 15 m pločio pylimu. 2 m žemiau jos šiaurės vakarinio kampo yra 0,5 m pločio terasa, dar 2 m žemiau – antra 12 m pločio terasa. Šlaitai statūs, iki 24 m aukščio. Piliakalnis apardytas arimų, pirmoji terasa ¬– apkasų, pietinis šlaitas – į jį įsirėžusio kelio. Dirvonuoja, šlaitai apaugę lapuočiais, kurie gerokai prakirsti. Vakarinėje papėdėje 0,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė. Piliakalnis datuojamas I–II tūkst. pradžia. Pasiekiamas iš Kelmės–Tytuvėnų plento (157) už Dubysos, prieš Mosteikius pasukus į kairę (šiaurės kryptis), pavažiavus 1,3 km, už Gryžuvos pavažiavus į dešinę, iki sodybos yra į kairę (vakarų kryptis) nuo jos. Portale www.visitsiauliai.lt teigiama, kad Kubilių piliakalnis yra didžiausias Kelmės rajone, tačiau jis apardytas arimų, apaugęs apsodintomis eglėmis ir pušimis, šiaurės rytinės aikštelės dalis dirvonuoja. Pagal I. Stankienės surinktą informaciją (Piliakalniai, 2004), archeologinį piliakalnio pasą 1958 m. užpildė kraštotyrininkas P. Jagminas. Ant Kubilių piliakalnio birželio 23 arba 24 dienomis vyksta Rasos šventės. Vytautas Vaitkevičius (Vaitkevičius, 1998), nurodo, kad Kubilių kaime buvę nepaprasti akmenys, apipinti padavimais, tačiau nežinia, ar jie gulėję ant Kubilių piliakalnio. Šiandien žinomi 2 akmenys: Birutės arba Susiūtas ir kitas – su Lietuvos žemėlapio kontūrais ant šono. Akmenys perkelti prie lauko kelio Kubiliai–Papušynis, tačiau 1995 m. tarp kitų akmenų jų nepavyko rasti. Liko tik padavimas. Padavimas apie Birūtkalnį ir jo akmenis Priešai buvo užpuolę ir apsupę Švilpos bei jo žmonos Birutės pilį. Mūšio metu, matydama, kad gynėjai neatsilaikys, Birutė vieno akmens įdubime paslėpė vyro jungtuvių proga padovanotą brangų deimantą. Tarnai akmenį sulipdę ir užkasę į žemę. Birutė tame mūšyje žuvusi, palaidojo ją piliakalnyje, vadinamame Birutkalniu, o jos vyras žuvęs vėliau. Nuo to laiko liko 7 akmenys, viename iš jų buvęs paslėptas Birutės deimantas. Bibliografinių nuorodų sąrašas Kubiliai. [žiūrėta 2021-11-11]. Prieiga per internetą: Lietuvos piliakalniai Kubiliai (2004). Iš Stankienė I. (Sud.), Piliakalniai (p. 250). Kelmė: Kelmės Žemaitės viešoji biblioteka. [žiūrėta 2021-11-12]. Prieiga per internetą: Copy of KNYGA - piliakalniai3 (kelmeszemaitesvb.lt) Kubilių piliakalnis. [žiūrėta 2021-11-10]. Prieiga per internetą: KUBILIŲ PILIAKALNIS | visitsiauliai.lt Vaitkevičius V. (1998). Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija. (p. 476, 477).Vilnius: Diemedžio leidykla.
