Nekilnojamosios kultūros vertybės: Kelmės rajono bažnyčios
2020 © Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešoji biblioteka

Liolių Šv. Simono ir Judo

Tado bažnyčia

Žemaitijoje nestinga medinių liaudiškojo baroko bažnyčių. Šv. Apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia yra viena seniausių išlikusių medinių bažnyčių Žemaitijoje. Kaip rašo Mindaugas Paknys (Kelmės dekanato bažnyčios ir vienuolynai, 2008, p. 117), Liolių „bažnyčios fundacija Žemaitijoje gana sena, suteikta XVI a. pradžioje. Išlikusi bažnyčia <…> pasižymi išskirtine architektūra, puošniu interjeru, kuriame gausu autentiškų XVIII–XIX a. paminklų“. Įdomi Liolių bažnyčios atsiradimo istorija. Tiksli bažnyčios Lioliuose fundacijos data nėra žinoma, tačiau spėjama, kad 1517 m. liepos 23 d. Vilniuje surašytu dokumentu broliai Martynas ir Lukas Viekavičiai fundavo Liolių bažnyčią, kuri ir buvo pastatyta 1517–1522 metais. Broliai bažnyčiai užrašė paveldėtą velionio tėvo Mikalojaus Viekavičiaus Baltmiškio kaimą su jo gyventojais, taip pat dar pridėjo dvi smukles Lioliuose. Tėvo garbei pirmoji Liolių bažnyčia buvo pavadinta šv. Mikalojaus vardu. Anot M. Paknio (Kelmės dekanato bažnyčios ir vienuolynai, 2008), 1522 metais Martynas Viekavičius dar papildomai užrašė žemės sklypą Lioliuose prie bažnyčios. Tuo metu pirmą kartą paminėta jau pastatyta Šv. Mikalojaus bažnyčia. Bėgant metams keitėsi ne tik Liolių bažnyčios titulas, bet ir šeimininkai: XVI a. antrojoje pusėje Lioliai jau buvo evangelikų reformatų Vnučkų nuosavybė, 1628 m. teismo sprendimu bažnyčia ir jos pastatai bei fundacija ir Baltmiškio kaimas grąžinti katalikams. Tačiau XVII a. aprašymai liudija, kad bažnyčios pastatas buvo prastos būklės. 1748 (ar 1744) m. prie bažnyčios veikė Švč. Mergelės Marijos Vaduotojos brolija, o pati bažnyčia jau įvardijama Švč. Mergelės Marijos apreiškimo titulu. Taigi, manoma, kad ir pati bažnyčia tuo metu jau buvo perstatyta. Pasak M. Paknio (Kelmės dekanato bažnyčios ir vienuolynai, 2008), „tai buvo nedidelė, vienavė bebokštė bažnyčia“. Dabartinė Liolių miestelio bažnyčia pastatyta 1768 m. ir, kaip minėta, yra viena seniausių medinių bažnyčių Lietuvoje. Tuo metu „bažnyčia turėjo net tris fundatorius: Mykolą Pabrėžą, dvarininką Adomą Ivanovičių ir parapijos bendruomenę“ (Įdomiausios Lietuvos bažnyčios, 2016, p. 176). Bažnyčia buvo statoma neskubant, varpinė vis dar buvo sena, prie bažnyčios veikė špitolė. Pasak interneto svetainės www.sakralilietuva.lt, Bažnyčios puošybos darbai vyko XVIII a. pabaigoje. 1791 m. rugpjūčio 24 d. bažnyčia pašventinta Žemaitijoje populiariu Šv. Apaštalų Simono ir Tado Judo titulu (https://sakralilietuva.lt/lankytinos-vietos/lioliu-baznycia-ir-varpine/). 1851 m. bažnyčia restauruota. Dabartinis jos architektūrinis vaizdas išlikęs kaip tik po šių rekonstrukcijos darbų. 1875 m. pastatyta vertingos architektūros varpinė, primenanti lietuviškų pilių gynybinį bokštą. 1908 m. prie bažnyčios anot I. Ratnikaitės, įsteigtas Lietuvos katalikių moterų draugijos skyrius, kuris turėjo devocionalijų parduotuvę, arbatinę, senelių prieglaudą (http://siauliuvyskupija.lt/34028-2/). Portalo www.sakralilietuva.lt informacijoje rašoma, kad „bažnyčia suręsta ant žemo akmenų mūro pamato, yra trinavė su plačia, aukštesne šonines centrine nava ir dviem šoninėmis, kryžmai susikertančiomis koplyčiomis“ (https://sakralilietuva.lt/lankytinos-vietos/lioliu-baznycia-ir- varpine/), kurios primena lotyniško kryžiaus formą. Straipsnyje „Šv. Apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia ir varpinė“ rašoma: „Šoninės navos gerokai siauresnės ir šiek tiek žemesnės tai sukuria pseudobazilikos įspūdį. Vienodo su centrine nava dydžio presbiterija užsibaigia trisiene apside. Abipus presbiterijos šonų glaudžiasi nevienodo dydžio zakristijos. Stogas dvišlaitis, valminis su vienšlaičiais šoninių navų stogeliais. Kraigų pakraščiuose keturi maži, didįjį bokštą primenantys bokšteliai. Bažnyčios fasadai nedekoratyvūs, vertikaliai apkalti lentomis. Pagrindinio fasado portalą supa prieangis su nuožulniu stogeliu. Durys apkaltos rombo raštu su masyviais vyriais. Langai stačiakampiai, smulkiai skaidyti, koplyčių ir navų su šiek tiek išlenkta viršutine dalimi. Apsidė papuošta apvaliu švieslangiu, po juo nukryžiuotojo skulptūrėlė“ (https://sakralilietuva.lt/lankytinos-vietos/lioliu-baznycia-ir- varpine/). Anot M. Paknio, interjere dominuoja baroko stilius, o viduje stovi vertingiausias XVIII a. pabaigoje sukurtas didysis altorius, panašiu laikotarpiu sukurta ir sakykla, dekoruota vėlyvojo baroko stiliumi (Kelmės dekanato bažnyčios ir vienuolynai, 2008, p. 127). Straipsnyje „Liolių Šv. Apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia“ informuojama, kad altorių puošia XVIII a. pabaigoje sukurtos skulptūrų poros: apačioje Šv. Kazimiero ir Stanislovo, aukščiau pirmųjų krikščionių kankinių Šv. Stepono ir Lauryno, o viršutiniame tarpsnyje Šv. Simono ir judo Tado, kurių garbei dedikuota bažnyčia, skulptūros (Elektronis išteklius „Kelmės krašto medinis paveldas“, 2011). Kaip rašoma portale www.sakralilietuva.lt, „aukšta verte pasižymi ir bažnyčios vargonai, kaip manoma, sukurti Rytų Prūsijoje“ (https://sakralilietuva.lt/lankytinos-vietos/lioliu-baznycia-ir-varpine/). Anot M. Paknio (Kelmės dekanato bažnyčios ir vienuolynai, 2008), išsaugoti vertingą XVIII a. architektūros ir dailės paminklą, išlaikyti puošnų bažnyčios vidų, pasisekė turbūt todėl, kad parapijiečiai gana dosniai rėmė savo bažnyčią, nes būtent užrašytos bažnyčiai vėlesnės papildomos fundacijos, buvo reikšmingos. 2001 m. bažnyčia restauruota, o 1997 m. gegužės 2 d. ji įtraukta į Kultūros vertybių registrą. Bibliografinis nuorodų sąrašas Paknys M. (2008). Liolių Šv. Apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia. Iš Kelmės dekanato bažnyčios ir vienuolynai: straipsnių rinkinys (p. 117–133). Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla. Šinkūnaitė L. (2016). Liolių Šv. Apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia. Iš Įdomiausios Lietuvos bažnyčios: iliustruotas žinynas (p. 176). Kaunas: Terra publica. Liolių Šv. Apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia. (2011). Iš Kelmės krašto medinis paveldas: elektroninis optinis diskas (DVD). Kelmė: Kelmės krašto muziejus. Liolių Šv. Apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia. [žiūrėta 2020 06 15]. Prieiga per internetą: http://tic.siauliai.lt/place/loliu-sv-apastalu-simono- ir—tado/ Ratnikaitė I. Liolių bažnyčiai – 250. [žiūrėta 2020 06 15]. Prieiga per internetą: http://siauliuvyskupija.lt/34028-2/ Šv. Apašt. Simono ir Judo tado bažnyčia ir varpinė. [žiūrėta 2020 06 15]. Prieiga per internetą: https://sakralilietuva.lt/lankytinos-vietos/lioliu- baznycia-ir-varpine/
Nekilnojamosios kultūros vertybės: Kelmės rajono bažnyčios
2020 © Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešoji biblioteka

Liolių Šv. Simono ir Judo

Tado bažnyčia

Žemaitijoje nestinga medinių liaudiškojo baroko bažnyčių. Šv. Apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia yra viena seniausių išlikusių medinių bažnyčių Žemaitijoje. Kaip rašo Mindaugas Paknys (Kelmės dekanato bažnyčios ir vienuolynai, 2008, p. 117), Liolių „bažnyčios fundacija Žemaitijoje gana sena, suteikta XVI a. pradžioje. Išlikusi bažnyčia <…> pasižymi išskirtine architektūra, puošniu interjeru, kuriame gausu autentiškų XVIII–XIX a. paminklų“. Įdomi Liolių bažnyčios atsiradimo istorija. Tiksli bažnyčios Lioliuose fundacijos data nėra žinoma, tačiau spėjama, kad 1517 m. liepos 23 d. Vilniuje surašytu dokumentu broliai Martynas ir Lukas Viekavičiai fundavo Liolių bažnyčią, kuri ir buvo pastatyta 1517–1522 metais. Broliai bažnyčiai užrašė paveldėtą velionio tėvo Mikalojaus Viekavičiaus Baltmiškio kaimą su jo gyventojais, taip pat dar pridėjo dvi smukles Lioliuose. Tėvo garbei pirmoji Liolių bažnyčia buvo pavadinta šv. Mikalojaus vardu. Anot M. Paknio (Kelmės dekanato bažnyčios ir vienuolynai, 2008), 1522 metais Martynas Viekavičius dar papildomai užrašė žemės sklypą Lioliuose prie bažnyčios. Tuo metu pirmą kartą paminėta jau pastatyta Šv. Mikalojaus bažnyčia. Bėgant metams keitėsi ne tik Liolių bažnyčios titulas, bet ir šeimininkai: XVI a. antrojoje pusėje Lioliai jau buvo evangelikų reformatų Vnučkų nuosavybė, 1628 m. teismo sprendimu bažnyčia ir jos pastatai bei fundacija ir Baltmiškio kaimas grąžinti katalikams. Tačiau XVII a. aprašymai liudija, kad bažnyčios pastatas buvo prastos būklės. 1748 (ar 1744) m. prie bažnyčios veikė Švč. Mergelės Marijos Vaduotojos brolija, o pati bažnyčia jau įvardijama Švč. Mergelės Marijos apreiškimo titulu. Taigi, manoma, kad ir pati bažnyčia tuo metu jau buvo perstatyta. Pasak M. Paknio (Kelmės dekanato bažnyčios ir vienuolynai, 2008), „tai buvo nedidelė, vienavė bebokštė bažnyčia“. Dabartinė Liolių miestelio bažnyčia pastatyta 1768 m. ir, kaip minėta, yra viena seniausių medinių bažnyčių Lietuvoje. Tuo metu „bažnyčia turėjo net tris fundatorius: Mykolą Pabrėžą, dvarininką Adomą Ivanovičių ir parapijos bendruomenę“ (Įdomiausios Lietuvos bažnyčios, 2016, p. 176). Bažnyčia buvo statoma neskubant, varpinė vis dar buvo sena, prie bažnyčios veikė špitolė. Pasak interneto svetainės www.sakralilietuva.lt, Bažnyčios puošybos darbai vyko XVIII a. pabaigoje. 1791 m. rugpjūčio 24 d. bažnyčia pašventinta Žemaitijoje populiariu Šv. Apaštalų Simono ir Tado Judo titulu ( h t t p s : / / s a k r a l i l i e t u v a . l t / l a n k y t i n o s - v i e t o s / l i o l i u - baznycia-ir-varpine/). 1851 m. bažnyčia restauruota. Dabartinis jos architektūrinis vaizdas išlikęs kaip tik po šių rekonstrukcijos darbų. 1875 m. pastatyta vertingos architektūros varpinė, primenanti lietuviškų pilių gynybinį bokštą. 1908 m. prie bažnyčios anot I. Ratnikaitės, įsteigtas Lietuvos katalikių moterų draugijos skyrius, kuris turėjo devocionalijų parduotuvę, arbatinę, senelių prieglaudą (http://siauliuvyskupija.lt/34028-2/). Portalo www.sakralilietuva.lt informacijoje rašoma, kad „bažnyčia suręsta ant žemo akmenų mūro pamato, yra trinavė su plačia, aukštesne šonines centrine nava ir dviem šoninėmis, kryžmai susikertančiomis koplyčiomis“ ( h t t p s : / / s a k r a l i l i e t u v a . l t / l a n k y t i n o s - v i e t o s / l i o l i u - baznycia-ir-varpine/), kurios primena lotyniško kryžiaus formą. Straipsnyje „Šv. Apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia ir varpinė“ rašoma: „Šoninės navos gerokai siauresnės ir šiek tiek žemesnės tai sukuria pseudobazilikos įspūdį. Vienodo su centrine nava dydžio presbiterija užsibaigia trisiene apside. Abipus presbiterijos šonų glaudžiasi nevienodo dydžio zakristijos. Stogas dvišlaitis, valminis su vienšlaičiais šoninių navų stogeliais. Kraigų pakraščiuose keturi maži, didįjį bokštą primenantys bokšteliai. Bažnyčios fasadai nedekoratyvūs, vertikaliai apkalti lentomis. Pagrindinio fasado portalą supa prieangis su nuožulniu stogeliu. Durys apkaltos rombo raštu su masyviais vyriais. Langai stačiakampiai, smulkiai skaidyti, koplyčių ir navų su šiek tiek išlenkta viršutine dalimi. Apsidė papuošta apvaliu švieslangiu, po juo nukryžiuotojo skulptūrėlė“ ( h t t p s : / / s a k r a l i l i e t u v a . l t / l a n k y t i n o s - v i e t o s / l i o l i u - baznycia-ir-varpine/). Anot M. Paknio, interjere dominuoja baroko stilius, o viduje stovi vertingiausias XVIII a. pabaigoje sukurtas didysis altorius, panašiu laikotarpiu sukurta ir sakykla, dekoruota vėlyvojo baroko stiliumi (Kelmės dekanato bažnyčios ir vienuolynai, 2008, p. 127). Straipsnyje „Liolių Šv. Apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia“ informuojama, kad altorių puošia XVIII a. pabaigoje sukurtos skulptūrų poros: apačioje Šv. Kazimiero ir Stanislovo, aukščiau pirmųjų krikščionių kankinių Šv. Stepono ir Lauryno, o viršutiniame tarpsnyje Šv. Simono ir judo Tado, kurių garbei dedikuota bažnyčia, skulptūros (Elektronis išteklius „Kelmės krašto medinis paveldas“, 2011). Kaip rašoma portale www.sakralilietuva.lt, „aukšta verte pasižymi ir bažnyčios vargonai, kaip manoma, sukurti Rytų Prūsijoje“ (https://sakralilietuva.lt/lankytinos- vietos/lioliu-baznycia-ir-varpine/). Anot M. Paknio (Kelmės dekanato bažnyčios ir vienuolynai, 2008), išsaugoti vertingą XVIII a. architektūros ir dailės paminklą, išlaikyti puošnų bažnyčios vidų, pasisekė turbūt todėl, kad parapijiečiai gana dosniai rėmė savo bažnyčią, nes būtent užrašytos bažnyčiai vėlesnės papildomos fundacijos, buvo reikšmingos. 2001 m. bažnyčia restauruota, o 1997 m. gegužės 2 d. ji įtraukta į Kultūros vertybių registrą. Bibliografinis nuorodų sąrašas Paknys M. (2008). Liolių Šv. Apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia. Iš Kelmės dekanato bažnyčios ir vienuolynai: straipsnių rinkinys (p. 117–133). Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla. Šinkūnaitė L. (2016). Liolių Šv. Apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia. Iš Įdomiausios Lietuvos bažnyčios: iliustruotas žinynas (p. 176). Kaunas: Terra publica. Liolių Šv. Apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia. (2011). Iš Kelmės krašto medinis paveldas: elektroninis optinis diskas (DVD). Kelmė: Kelmės krašto muziejus. Liolių Šv. Apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia. [žiūrėta 2020 06 15]. Prieiga per internetą: http://tic.siauliai.lt/place/loliu-sv-apastalu-simono- ir—tado/ Ratnikaitė I. Liolių bažnyčiai – 250. [žiūrėta 2020 06 15]. Prieiga per internetą: http://siauliuvyskupija.lt/34028-2/ Šv. Apašt. Simono ir Judo tado bažnyčia ir varpinė. [žiūrėta 2020 06 15]. Prieiga per internetą: https://sakralilietuva.lt/lankytinos-vietos/lioliu- baznycia-ir-varpine/