Nekilnojamosios kultūros vertybės: Kelmės rajono bažnyčios
2020 © Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešoji biblioteka

Palendrių Aušros Vartų

Švč. Mergelės Marijos

vieša oratorija

(bažnyčia)

Palendriai yra nuo Kelmės 14 km į šiaurę nutolusi vietovė, tarp Šaltenių ir Šilo Pavėžupio, prie Lendrės upelio. Anksčiau vietovė buvo vadinama Palendrupiais, kurie rašytiniuose šaltiniuose paminėti XVI amžiuje. Beržėnų valsčiui priklausiusi vietovė, vėliau tapo grafo Pliaterio nuosavybe, o dar vėliau vienas grafo palikuonių, Palendrius padalijo trims dukterims. Taip šis kaimas įgijo tris šeimininkus: Bytautus, Višomirskius ir Putvinskius. 1911 m. skolas varžytinių Bytautų dvarelį bei ūkį 125 ha nusipirko Marcelinas ir Monika Kleivos. Pasak L. Bukausko, ne visi žinojo, kad pinigų šiam turtui įsigyti Kleivoms davė tuo metu Amerikoje gyvenęs M. Kleivienės brolis kunigas Kazimieras Ambrozaitis (Bukauskas, 2010, p. 60). Rašant apie Palendrių bažnyčią, neįmanoma neminėti kunigo Kazimiero Ambrozaičio, kuris yra kertinė Palendrių bažnyčios atsiradimo figūra. Kazimieras Ambrozaitis gimė 1858 m. Jurbarko rajono Balandžių kaime. Baigęs Eržvilko pradinę mokyklą, privačiai mokėsi Šiauliuose, vėliau Maskvoje. 1886 m. įstojo į Vilniau kunigų seminariją, tačiau jos buvo pašalintas. Kaip rašo kunigo sūnėnas K. Ambrozaitis (Palendriai vakar ir šiandien, 2004), tuo metu seminarijoje lietuviškos spaudos nebuvo, lietuviškai kalbančių klierikų buvo nedaug, o ir kalbėti lietuviškai kalbėti buvo draudžiama. Tačiau klierikai, nežinant seminarijos vadovybei, gavo Amerikos lietuviškų knygų, ir, ši istorija klierikams baigėsi tuo, kad jie buvo pašalinti Vilniaus kunigų seminarijos. K. Ambrozaitis išvyko į Samarą, vėliau atsidūrė Saratove. 1894 m., po ilgų apmąstymų, išvyko į Ameriką. Joje jau pat pradžių K. Ambrozaičiui teko nemažai klajoti: Detroitas, Čikaga, Milvokis, kol 1898 m., baigęs Lenkų katalikų kunigų seminariją, Kazys buvo įšventintas į kunigus. Toliau sekė misionieriška veikla, 1904 m. K. Ambrozaitis perkeltas į Čikagos arkyviskupiją. Čia kunigas pasižymėjo ne tik pastoracine, bet ir visuomenine bei patriotine veikla, o 1914 m., anot K. Amrozaičio (Palendriai vakar ir šiandien, 2004), „pradėjo svarbiausią, atsakingiausią ir sunkiausią savo gyvenimo etapą kelionę po Šiaurės Ameriką“, o kelionės tikslas skleisti lietuvybę. 1924 m., Amerikoje pragyvenęs 30 metų, Kazys Ambrozaitis visam laikui grįžta į Lietuvą. Arkivyskupas paskiria Raudėnų valsčiaus nedidelės Juozapavos parapijos klebonu. Vėliau jis apsigyvena Šiauliuose, savo lėšomis išleidžia keletą savo knygų. Pasak sūnėno K. Ambrozaičio (Palendriai vakar ir šiandien, 2004), jo dėdė „parašęs visas užplanuotas knygas ir apskritai baigęs bet kokį spaudos darbą, gerokai nusivylęs ir supratęs, kad veltui daug pastangų įdėjo į šį darbą, nutarė baigti ir pradėti naują gyvenimo etapą“ (Palendriai vakar ir šiandien, 2004, p. 44) sugalvojo tapti ūkininku ir statyti kaime bažnyčią, „kaip paminklą sau už patirtus gyvenime vargus“ (Palendriai vakar ir šiandien, 2004, p. 44). 1931 m. K. Ambrozaitis persikėlė gyventi į Palendrių kaimą, tuo metu priklausiusį Kelmės valsčiui ir Raseinių apskričiai. Čia gyveno kunigo sesers Monikos Kleivienės šeima. Pirmiausia buvo pastatyta laikina medinė bažnyčia, kuri vėliau tapo klebonija. 1934 m. pabaigoje K. Ambrozaitis sudaro sutartį su Šiauliuose gyvenančiu architektu Vladu Bite, kuris turėjo suprojektuoti mūrinę bažnyčią, 1935 m. pasirašyta sutartis su Spiridonu Terntjevu, kuris turėjo bažnyčią pastatyti. 1936 m. ji buvo pastatyta, o „1938 m. iškilmingai pašventinama ir nuo tada tituluojama Palendrių aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos vieša oratorija“ (Palendriai vakar ir šiandien, 2004, p. 50). Oratorija tai koplyčia, nedidelės katalikų bendruomenės maldos vieta. Anot Švento Jokūbo kelio interneto portalo, „Palendrių bažnyčia yra viena įdomiausių ir gražiausių gelžbetoninės prieškario lietuvių architektūros pavyzdžių“ (http://svjokubokelias.lt/lt_LT/asociacijos/nariai/kelmes-rajono-savivaldybe/palendriu-ausros-vartu-marijos-baznycia/), ji saikingai modernistinė (www.tvirtove.lt). Prieš pat karą, kai kunigo K. Ambrozaičio sveikata pablogėjo, jis pats jau buvo senyvo amžiaus, Šaltenių į Palendrius buvo atkeltas kunigas Augustinas Pronskietis. Deja, tuoj prasidėjo karas, vėliau sunkūs pokario metai, o 1947 m. mirus Kaziui Ambrozaičiui, bažnyčia liko be priežiūros, netrukus ji tapo besikuriančio „Mūsų žemės“ kolūkio sandėliu. Bažnyčios sumanytojas ir fundatorius kunigas Kazys Ambrozaitis palaidotas prie pat bažnyčios, kiek toliau šventoriuje palaidoti Monika ir Marcelinas Kleivos. Interneto portalas www.tvirtove.lt informuoja, kad atkūrus Nepriklausomybę, Kelmės rajono valdžia, susirūpinusi nykstančia bažnyčia, kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą, prašydama pagalbos nors pakeisti stogą, „tačiau realių tvarkymo darbų čia ėmėsi tik atsikėlę į Palendrius vienuoliai benediktinai“ (http://www.ltvirtove.lt/baznycios.php?lt=palendriu_ausros_vartu_marijos_baznycia). 1998 m., baigę tvarkyti reikiamus dokumentus dėl vienuolyno steigimo, benediktinų ordino vienuoliai, pirmiausia griūvančios klebonijos vietoje pasistatė laikiną vienuolyno pastatą (jame dabar yra svečių namai „Aušros žvaigždė“), vėliau tvarkė aplinką ir mąstė daryti su Palendrių bažnyčia vienuolynui ji karto pasirodė netinkama, todėl buvo tik uždengtas bažnyčios stogas, o šalia jos iškilo nauja bažnyčia ir vienuolyno kompleksas (architektai J.P. Ricardo, T. Rollando, Ch. Valentinuzzi, D. Jokubauskas), kuris 2001 m. buvo pastatytas, o bažnyčia pašventinta 2002 m. birželio 7 d. 1993 m. gegužės 20 d. Palendrių Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos oratorija (bažnyčia) įtraukta į Kultūros vertybių registrą. Bibliografinis nuorodų sąrašas Ambrozaitis K. (2004). Palendriai vakar ir šiandien. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Bukauskas L. (2010, Nr.2). Palendriai. Žemaičių žemė, p. 60–64. Palendrių Aušros Vartų Marijos bažnyčia. [žiūrėta 2020 09 07]. Prieiga per internetą: http://svjokubokelias.lt/lt_LT/asociacijos/nariai/kelmes-rajono- savivaldybe/palendriu-ausros-vartu-marijos-baznycia/ Palendrių Aušros Vartų Marijos bažnyčia. [žiūrėta 2020 09-07]. Prieiga per internetą: http://www.ltvirtove.lt/baznycios.php?lt=palendriu_ausros_vartu_marijos_baznycia
Nekilnojamosios kultūros vertybės: Kelmės rajono bažnyčios
2020 © Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešoji biblioteka

Palendrių Aušros Vartų

Švč. Mergelės Marijos

vieša oratorija (bažnyčia)

Palendriai yra nuo Kelmės 14 km į šiaurę nutolusi vietovė, tarp Šaltenių ir Šilo Pavėžupio, prie Lendrės upelio. Anksčiau vietovė buvo vadinama Palendrupiais, kurie rašytiniuose šaltiniuose paminėti XVI amžiuje. Beržėnų valsčiui priklausiusi vietovė, vėliau tapo grafo Pliaterio nuosavybe, o dar vėliau vienas grafo palikuonių, Palendrius padalijo trims dukterims. Taip šis kaimas įgijo tris šeimininkus: Bytautus, Višomirskius ir Putvinskius. 1911 m. skolas varžytinių Bytautų dvarelį bei ūkį 125 ha nusipirko Marcelinas ir Monika Kleivos. Pasak L. Bukausko, ne visi žinojo, kad pinigų šiam turtui įsigyti Kleivoms davė tuo metu Amerikoje gyvenęs M. Kleivienės brolis kunigas Kazimieras Ambrozaitis (Bukauskas, 2010, p. 60). Rašant apie Palendrių bažnyčią, neįmanoma neminėti kunigo Kazimiero Ambrozaičio, kuris yra kertinė Palendrių bažnyčios atsiradimo figūra. Kazimieras Ambrozaitis gimė 1858 m. Jurbarko rajono Balandžių kaime. Baigęs Eržvilko pradinę mokyklą, privačiai mokėsi Šiauliuose, vėliau Maskvoje. 1886 m. įstojo į Vilniau kunigų seminariją, tačiau jos buvo pašalintas. Kaip rašo kunigo sūnėnas K. Ambrozaitis (Palendriai vakar ir šiandien, 2004), tuo metu seminarijoje lietuviškos spaudos nebuvo, lietuviškai kalbančių klierikų buvo nedaug, o ir kalbėti lietuviškai kalbėti buvo draudžiama. Tačiau klierikai, nežinant seminarijos vadovybei, gavo Amerikos lietuviškų knygų, ir, ši istorija klierikams baigėsi tuo, kad jie buvo pašalinti Vilniaus kunigų seminarijos. K. Ambrozaitis išvyko į Samarą, vėliau atsidūrė Saratove. 1894 m., po ilgų apmąstymų, išvyko į Ameriką. Joje jau pat pradžių K. Ambrozaičiui teko nemažai klajoti: Detroitas, Čikaga, Milvokis, kol 1898 m., baigęs Lenkų katalikų kunigų seminariją, Kazys buvo įšventintas į kunigus. Toliau sekė misionieriška veikla, 1904 m. K. Ambrozaitis perkeltas į Čikagos arkyviskupiją. Čia kunigas pasižymėjo ne tik pastoracine, bet ir visuomenine bei patriotine veikla, o 1914 m., anot K. Amrozaičio (Palendriai vakar ir šiandien, 2004), „pradėjo svarbiausią, atsakingiausią ir sunkiausią savo gyvenimo etapą kelionę po Šiaurės Ameriką“, o kelionės tikslas skleisti lietuvybę. 1924 m., Amerikoje pragyvenęs 30 metų, Kazys Ambrozaitis visam laikui grįžta į Lietuvą. Arkivyskupas paskiria Raudėnų valsčiaus nedidelės Juozapavos parapijos klebonu. Vėliau jis apsigyvena Šiauliuose, savo lėšomis išleidžia keletą savo knygų. Pasak sūnėno K. Ambrozaičio (Palendriai vakar ir šiandien, 2004), jo dėdė „parašęs visas užplanuotas knygas ir apskritai baigęs bet kokį spaudos darbą, gerokai nusivylęs ir supratęs, kad veltui daug pastangų įdėjo į šį darbą, nutarė baigti ir pradėti naują gyvenimo etapą“ (Palendriai vakar ir šiandien, 2004, p. 44) sugalvojo tapti ūkininku ir statyti kaime bažnyčią, „kaip paminklą sau patirtus gyvenime vargus“ (Palendriai vakar ir šiandien, 2004, p. 44). 1931 m. K. Ambrozaitis persikėlė gyventi į Palendrių kaimą, tuo metu priklausiusį Kelmės valsčiui ir Raseinių apskričiai. Čia gyveno kunigo sesers Monikos Kleivienės šeima. Pirmiausia buvo pastatyta laikina medinė bažnyčia, kuri vėliau tapo klebonija. 1934 m. pabaigoje K. Ambrozaitis sudaro sutartį su Šiauliuose gyvenančiu architektu Vladu Bite, kuris turėjo suprojektuoti mūrinę bažnyčią, 1935 m. pasirašyta sutartis su Spiridonu Terntjevu, kuris turėjo bažnyčią pastatyti. 1936 m. ji buvo pastatyta, o „1938 m. iškilmingai pašventinama ir nuo tada tituluojama Palendrių aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos vieša oratorija“ (Palendriai vakar ir šiandien, 2004, p. 50). Oratorija tai koplyčia, nedidelės katalikų bendruomenės maldos vieta. Anot Švento Jokūbo kelio interneto portalo, „Palendrių bažnyčia yra viena įdomiausių ir gražiausių gelžbetoninės prieškario lietuvių architektūros pavyzdžių“ ( h t t p : / / s v j o k u b o k e l i a s . l t / l t _ L T / a s o c i a c i j o s / n a r i a i / k e l m e s - r a j o n o - s a v i v a l d y b e / p a l e n d r i u - a u s r o s - v a r t u - marijos-baznycia/), ji saikingai modernistinė (www.tvirtove.lt). Prieš pat karą, kai kunigo K. Ambrozaičio sveikata pablogėjo, jis pats jau buvo senyvo amžiaus, Šaltenių į Palendrius buvo atkeltas kunigas Augustinas Pronskietis. Deja, tuoj prasidėjo karas, vėliau sunkūs pokario metai, o 1947 m. mirus Kaziui Ambrozaičiui, bažnyčia liko be priežiūros, netrukus ji tapo besikuriančio „Mūsų žemės“ kolūkio sandėliu. Bažnyčios sumanytojas ir fundatorius kunigas Kazys Ambrozaitis palaidotas prie pat bažnyčios, kiek toliau šventoriuje palaidoti Monika ir Marcelinas Kleivos. Interneto portalas www.tvirtove.lt informuoja, kad atkūrus Nepriklausomybę, Kelmės rajono valdžia, susirūpinusi nykstančia bažnyčia, kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą, prašydama pagalbos nors pakeisti stogą, „tačiau realių tvarkymo darbų čia ėmėsi tik atsikėlę į Palendrius vienuoliai benediktinai“ ( h t t p : / / w w w . l t v i r t o v e . l t / b a z n y c i o s . p h p ? l t = p a l e n d r i u _ ausros_vartu_marijos_baznycia). 1998 m., baigę tvarkyti reikiamus dokumentus dėl vienuolyno steigimo, benediktinų ordino vienuoliai, pirmiausia griūvančios klebonijos vietoje pasistatė laikiną vienuolyno pastatą (jame dabar yra svečių namai „Aušros žvaigždė“), vėliau tvarkė aplinką ir mąstė daryti su Palendrių bažnyčia vienuolynui ji karto pasirodė netinkama, todėl buvo tik uždengtas bažnyčios stogas, o šalia jos iškilo nauja bažnyčia ir vienuolyno kompleksas (architektai J.P. Ricardo, T. Rollando, Ch. Valentinuzzi, D. Jokubauskas), kuris 2001 m. buvo pastatytas, o bažnyčia pašventinta 2002 m. birželio 7 d. 1993 m. gegužės 20 d. Palendrių Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos oratorija (bažnyčia) įtraukta į Kultūros vertybių registrą. Bibliografinis nuorodų sąrašas Ambrozaitis K. (2004). Palendriai vakar ir šiandien. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Bukauskas L. (2010, Nr.2). Palendriai. Žemaičių žemė, p. 60–64. Palendrių Aušros Vartų Marijos bažnyčia. [žiūrėta 2020 09 07]. Prieiga per internetą: http://svjokubokelias.lt/lt_LT/asociacijos/nariai/kelmes- rajono-savivaldybe/palendriu-ausros-vartu-marijos- baznycia/ Palendrių Aušros Vartų Marijos bažnyčia. [žiūrėta 2020 09-07]. Prieiga per internetą: http://www.ltvirtove.lt/baznycios.php?lt=palendriu_aus ros_vartu_marijos_baznycia