Paspąsčio piliakalnis

Pavadinimas: Paspąstis Kiti pavadinimai: Sponstis, Maldokalnis Apskritis: Šiaulių aps. Rajonas: Kelmės r. Seniūnija: Kražių sen. LKS: N6172549,50; E407994,82 WGS: N55°40'44.1"; E22°32'13.7" Registro nr.: A1739 MC: 2439 Apsaugos tikslas: Moksliniam pažinimui bei viešajam pažinimui ir naudojimui Rūšis: Piliakalnis Portalo www.piliakalniai.lt pateikta informacija: piliakalnis (Sponstis, Maldokalnis) įrengtas apylinkėse dominuojančioje kalvoje, aukštis 15 m. Aikštelė ovali, pailga rytų–vakarų kryptimi, 25x20 m dydžio. Jos yra šiaurės vakarų pusėje, 1,5 m žemiau aikštelės, yra 15 m pločio terasa, kituose šlaituose, 2 m žemiau aikštelės, yra iki 6 m pločio terasa, platesnė galuose. Šlaitai vidutinio statumo, 15 m aukščio. Piliakalnis apaugęs lapuočiais, didesnė aikštelės dalis ir pietryčių šlaitas dirvonuoja. 1999 m. B. Dakanis aikštelės viduryje ištyrė 10 m2 plotą, terasoje – 1 kv. m dydžio šurfą, iš viso 11 kv. m bendrą plotą. Aikštelėje aptiktas židinys su brūkšniuota ir lygia keramika, molio tinko gabalėliais. Rytų–pietryčių piliakalnio papėdėje 0,2 ha plote yra papėdės gyvenvietė (tyrinėta 1999 m.), kurioje buvo rastas akmeninis kirvis. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pradžia. Pasiekiamas iš Karklėnų–Labūnavos kelio pasukus į kairę (šiaurės vakarų) link Panakačio, už 900 m – į kairę (pietvakarių) 250 m. Portale www.visitsiauliai.lt teigiama, kad Paspąsčio kaime yra dvi kalvos – Spąstis ir Spąsčiukas, apie kurias pasakojama daug padavimų. Dominuojanti apylinkėje Spąsčio kalva yra vadinama Maldokalniu. Kalvos buvo apeiginės pagoniško kulto vietos. I. Stankienė teigia, kad, „Spąsčio kalva primena piliakalnį, bet iš tikrųjų tai nėra piliakalnis. Greičiausiai tai buvusi apeiginė vieta“ (Piliakalniai, 2004, p. 28). Vytautas Vaitkevičius (Vaitkevičius, 1998) nurodo, kad kalnas Sponstis, Maldakalnis yra piliakalnis, o šalia esantis Sponsčiuko kalnas – alkakalnis. Ten pat pažymima, kad aukščiausioje Sponsčio vietoje stovėjo kryžius. Pasak padavimo, ant Sponsčio buvusi šventykla, joje buvo rengiamos pamaldos. Ant Sponsčiuko stovėdavęs kunigas ar vaidila ir sakydavęs pamokslus žmonėms, esantiems ant Sponsčio. V. Vaitkevičiaus cituoja K. Avižonį, kuris 1927 m. rašė: „Spanstis ir Spansčiukas, du greta stovinčiu kanu, yra viena gražiųjų senovės lietuvių alkaviečių. Kad tai yra alkavietė – nėra abejojimų, nes ir dabar žmonės šią vietą senovės lietuvių šventykla vadina“ (1998, p. 487). Pasakojimas apie Paspąsčio piliakalnį Pagirgždūčio senoliai pasakojo, jog kovų su kryžiuočiais metu iš Paspąsčio kalnų ėjęs žmogaus ūgio tunelis (požeminis takas) jungęs šiuos kalnus su girgždūtės gynybine pilimi, kuriame žemaičiai be kovos žudydavę kryžiuočius. Tunelio angos neužmaskuodavę, kad įsibrovėlius suviliotų slapčia patekti į pilį. Kryžiuočiams sulindus į požemį, žvalgai nuo Spąsčio perduodavę signalą Girgždūtės pilies gynėjams padegti smalą kitame tunelio gale buvusiame Girgždūtės pilies kieme. Dūmuose uždusdavę nekviesti „svečiai“, nespėję pasiekti pilies. Atgal grįžti jie negalėdavę. Žvalgai užrisdavę angą dideliu akmeniu. Po savaitės akmenį nuo angos atrisdavę, kad girios žvėrys išvalytų požemį nuo lavonų. Tunelį vadinę spąstais, o nuo jo ir kalnai pradėti vadinti Spąsčio ir Spąsčiuko vardais. Bibliografinių nuorodų sąrašas Paspąsčio   šventykla.   (2006).     Iš   Garbenienė,   J.   Karklėnų   senovės   atspindžiai   (p.   29–30). Jonava: UAB „Dobilo“ leidykla „Jonava“. Paspąstis. [žiūrėta 2022-11-04]. Prieiga per internetą: http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=204 Paspąstis. (2004). Iš Stankienė, I. (Sud.), Piliakalniai. (p. 28). Kelmė: Kelmės Žemaitės viešoji biblioteka. [žiūrėta 2022-11-04]. Prieiga per internetą: https://www.kelmeszemaitesvb.lt/uploads/Skaitmeniniai%20istekliai%20pdf/Piliakalniai.p df Paspąsčio piliakalnis. [žiūrėta 2022-11-04]. Prieiga per internetą: Bukantiškės piliakalnis | visitsiauliai.lt Vaitkevičius, V. (1998). Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija. (p. 486–487). Vilnius: Diemedžio leidykla.