Kelmės rajono nekilnojamosios kultūros vertybės 
2020 © Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešoji biblioteka
Bibliografinių nuorodų sąrašas Piltinė (2006). Iš Garbenienė, J. Karklėnų senovės atspindžiai (p. 24–25). Jonava: UAB „Dobilo“ leidykla „Jonava“. Piltinė. [žiūrėta 2022-11-04]. Prieiga per internetą: http://piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=205 Bukantiškė. (2004). Iš Stankienė, I. (Sud.), Piliakalniai. (p. 250). Kelmė: Kelmės Žemaitės viešoji biblioteka. [žiūrėta 2022-11-04]. Prieiga per internetą: https://www.kelmeszemaitesvb.lt/uploads/Skaitmeniniai%20istekliai%20pdf/Piliakalniai.pdf Bukantiškės piliakalnis. [žiūrėta 2022-11-04]. Prieiga per internetą: Bukantiškės piliakalnis | visitsiauliai.lt Vaitkevičius, V. (1998). Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija. (p. 454). Vilnius: Diemedžio leidykla.
Piltinės (Bukantiškės) piliakalnis
Pavadinimas: Piltinė Kiti pavadinimai: Bukantiškė, Piliakalnis, Piltinis Apskritis: Šiaulių aps. Rajonas: Kelmės r. Seniūnija: Kražių sen. LKS: N6171647,10; E411242,85 WGS: N55°40'17.1"; E22°35'20.6" Registro nr.: A1316 MC: 5101 Apsaugos tikslas: Moksliniam pažinimui bei viešajam pažinimui ir naudojimui Rūšis: Piliakalnis Portalo www.piliakalniai.lt pateikta informacija: piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Vakarų ir šiaurės šlaitai žemesni ir nuolaidesni. Aikštelė ovali, pailga rytų–vakarų kryptimi, 55x22 m dydžio. Joje buvo randama anglių, puodų šukių, įvairių geležinių dirbinėlių. Šlaitai vidutinio statumo, 12 m aukščio. Piliakalnis labai apardytas arimų, trianguliacijos bokšto. Dabar apaugęs lapuočiais. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pirmąja puse. Pasiekiamas Karklėnų–Žukaičių kelio pavažiavus 1,8 km Bukantiškės, staigesnio kelio posūkio į dešinę pasukus į kairėje (šiaurės vakarai) esančią sodybą (yra 200 m į šiaurę nuo jos). Portale www.visitsiauliai.lt teigiama, kad aikštelėje buvo rasta anglių, puodų šukių, įvairių geležinių dirbinėlių. Pagal I. Stankienės surinktą informaciją (Piliakalniai, 2004), minėti radiniai neišliko, o archeologinį piliakalnio pasą 1968 m. užpildė kraštotyrininkas P. Jagminas. Vytautas Vaitkevičius (Vaitkevičius, 1998) nurodo, kad kadaise, pasak padavimo, ant Piltinės kalno buvo bažnyčia. Janina Garbenienė (2006) yra užrašiusi, kad, pasak vieno iš padavimų apie Piltinės piliakalnį, jį supylę švedai pergalei prieš lietuvius pažymėti. Padavimai apie Piltinės piliakalnį Piltinę supylė apylinkių vyrai ir moterys, nešdami žemę pintinėmis ir prijuostėmis apsiginti nuo stipresnių genčių puldinėjimo. Dėl to piliakalnis vadinamas Piltine, kartais Piltiniu. Pasakojama, jog piliakalnio požemiuose yra paslėpta didelė skrynia su auksiniais pinigais. Rytiniame kalno šlaite buvusios geležinės durys, užrakintos senovine spyna. Vėliau jos nugrimzdusios į požemį. Pro susidariusią angą metant akmenuką, durys suskambėdavusios. Dabar toji anga jau užslinkusi žemėmis, nebegalima atsekti vietos, kur ji buvo. Anksčiau žmonės dažnai matydavo degant pinigus Piltinėje (kartais ir dabar matą), bet lig šiolei niekas nerado ir neras, nes jie užkeikti.
2020 © Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešoji biblioteka
Bibliografinių nuorodų sąrašas Piltinė   (2006).     Iš   Garbenienė,   J.   Karklėnų   senovės   atspindžiai   (p.   24–25).   Jonava:   UAB „Dobilo“ leidykla „Jonava“. Piltinė. [žiūrėta 2022-11-04]. Prieiga per internetą: http://piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=205 Bukantiškė. (2004). Iš Stankienė, I. (Sud.), Piliakalniai. (p. 250). Kelmė: Kelmės Žemaitės viešoji biblioteka. [žiūrėta 2022-11-04]. Prieiga per internetą: https://www.kelmeszemaitesvb.lt/uploads/Skaitmeniniai%20istekliai%20pdf/Piliakalniai.pd f Bukantiškės piliakalnis. [žiūrėta 2022-11-04]. Prieiga per internetą: Bukantiškės piliakalnis | visitsiauliai.lt Vaitkevičius, V. (1998). Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija. (p. 454). Vilnius: Diemedžio leidykla.
Kelmės rajono nekilnojamosios kultūros vertybės

Piltinės (Bukantiškės)

piliakalnis

Pavadinimas: Piltinė Kiti pavadinimai: Bukantiškė, Piliakalnis, Piltinis Apskritis: Šiaulių aps. Rajonas: Kelmės r. Seniūnija: Kražių sen. LKS: N6171647,10; E411242,85 WGS: N55°40'17.1"; E22°35'20.6" Registro nr.: A1316 MC: 5101 Apsaugos tikslas: Moksliniam pažinimui bei viešajam pažinimui ir naudojimui. Rūšis: Piliakalnis Portalo www.piliakalniai.lt pateikta informacija: piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Vakarų ir šiaurės šlaitai žemesni ir nuolaidesni. Aikštelė ovali, pailga rytų–¬vakarų kryptimi, 55x22 m dydžio. Joje buvo randama anglių, puodų šukių, įvairių geležinių dirbinėlių. Šlaitai vidutinio statumo, 12 m aukščio. Piliakalnis labai apardytas arimų, trianguliacijos bokšto. Dabar apaugęs lapuočiais. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pirmąja puse. Pasiekiamas Karklėnų–Žukaičių kelio pavažiavus 1,8 km Bukantiškės, staigesnio kelio posūkio į dešinę pasukus į kairėje (šiaurės vakarai) esančią sodybą (yra 200 m į šiaurę nuo jos). Portale www.visitsiauliai.lt teigiama, kad aikštelėje buvo rasta anglių, puodų šukių, įvairių geležinių dirbinėlių. Pagal I. Stankienės surinktą informaciją (Piliakalniai, 2004), minėti radiniai neišliko, o archeologinį piliakalnio pasą 1968 m. užpildė kraštotyrininkas P. Jagminas. Vytautas Vaitkevičius (Vaitkevičius, 1998) nurodo, kad kadaise, pasak padavimo, ant Piltinės kalno buvo bažnyčia. Janina Garbenienė (2006) yra užrašiusi, kad, pasak vieno padavimų apie Piltinės piliakalnį, supylę švedai pergalei prieš lietuvius pažymėti. Padavimai apie Piltinės piliakalnį Piltinę supylė apylinkių vyrai ir moterys, nešdami žemę pintinėmis ir prijuostėmis apsiginti nuo stipresnių genčių puldinėjimo. Dėl to piliakalnis vadinamas Piltine, kartais Piltiniu. Pasakojama, jog piliakalnio požemiuose yra paslėpta didelė skrynia su auksiniais pinigais. Rytiniame kalno šlaite buvusios geležinės durys, užrakintos senovine spyna. Vėliau jos nugrimzdusios į požemį. Pro susidariusią angą metant akmenuką, durys suskambėdavusios. Dabar toji anga jau užslinkusi žemėmis, nebegalima atsekti vietos, kur ji buvo. Anksčiau žmonės dažnai matydavo degant pinigus Piltinėje (kartais ir dabar matą), bet lig šiolei niekas nerado ir neras, nes jie užkeikti.