2020 © Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešoji biblioteka
Užvenčio Šv. Marijos
Magdalietės bažnyčia
Užvenčio parapija, pasak K. Misiaus ir R. Šinkūno (Lietuvos katalikų bažnyčios, 1993), įkurta 1609 m., jos dvasininkams išlaikyti priskiriant Minikaičių (dab. Šunikiai) kaimą. Pirmąją bažnyčią Užventyje pastatė, anot Mindaugo Paknio (Kelmės dekanato bažnyčios ir vienuolynai, 2008), XVII a. pradžioje ar net XVI a. pabaigoje, LDK iždininkas ir Užvenčio žemių laikytojas Matas Vaina. Nuolatinę fundaciją bažnyčiai patvirtino valdovas Zigmantas Vaza. Kaip atrodė pirmoji Užvenčio bažnyčia – nežinoma. Yra rašytinių žinių, kad jau 1637 m. senoji bažnyčia jau buvusi perstatyta. Papildomą fundaciją teikė Žemaičių seniūnas Jeronimas Valavičius. Kaip rašo V. Rimkus (Kelmės kraštas, 1997), Užvenčio miestelis labai nukentėjo per 1655–1660 m. Šiaurės karą, o 1701 m. jį nusiaubė švedų kariuomenė – sudegė daug pastatų, tarp jų ir bažnyčia, o naują pastatyti buvo priversti švedų karo belaisviai. Nauja medinė bažnyčia pastatyta 1703 m. Ji konsekruota Švč. Marijos Magdalietės titulu. Anot K. Misiaus ir R. Šinkūno (Lietuvos katalikų bažnyčios, 1993), 1795 m. jai pakeista dalis sienojų, o dabartinė medinė bažnyčia pastatyta 1825 m. Tačiau M. Paknys (Kelmės dekanato bažnyčios ir vienuolynai, 2008) nurodo, kad 1827 m. Užvenčio bažnyčios klebonu pradėjo dirbti Jurgis Tvarijonavičius, kurio pastangomis, tuo metu, jau apgailėtinos būklės bažnyčia, pradėta remontuoti: perkaltos sienos, perdengtas stogas ir kt. Remontas baigtas 1835 m. Stogas vėl remontuotas jau 1863 m., o 1882 m. naujai apkaltos bažnyčios sienos. Tuometiniai bažnyčios aprašymai liudija, kad jau 1882 m. aprašyti altoriniai paveikslai nesiskyrė nuo šiandieninių. Bėgant laikui, medinei bažnyčiai jau buvo reikalingas remontas, todėl 1934 m. buvo sudaryta komisija, turėjusi nutarti, ką toliau daryti. Pasak M. Paknio, „nuspręsta, kad išskyrus bažnyčios senumą, ji neturinti daugiau vertės, todėl remontuoti neapsimoka“ (Kelmės dekanato bažnyčios ir vienuolynai, 2008, p. 271). Vis dėlto 1937 m. buvo pradėtos rinkti lėšos naujos mūrinės bažnyčios statybai, kuri būtų pastatyta senosios vietoje. Tačiau senos bažnyčios nugriauti neleido Vytauto Didžiojo kultūros muziejus Kaune (vadovas Paulius Galaunė). Buvo siūlyta bažnyčią, kaip eksponatą atiduoti Tėviškės muziejui, bet ir šis siūlymas pritarimo nesulaukė. Antrasis pasaulinis karas galutinai nutraukė bet kokias iniciatyvas dėl naujos bažnyčios statymo. Prie bažnyčios veikė parapinė mokykla, nuo XVIII a. minima špitolė, tačiau pasibaigus 1863 m. suskilimui, mokykla buvo uždaryta. Bažnyčią nuo visiškos griūties buvo bandyta gelbėti – kaip rašo R. Musneckienė, „2015 m. VĮ „Lietuvos paminklų“ ekspertai atliko pastato vertinimą ir pateikė apžiūros aktą. Tais pačiais metais UAB „Pastatų konstrukcijos“ atliko statinio ekspertizę, o savivaldybės specialistai surašė statinio techninės priežiūros aktą“. (Šiaulių kraštas, 2019, bal. 13). Visų pastangos nenuėjo veltui – Užvenčio Švč. Marijos Magdalietės bažnyčios tvarkymo darbai įtraukti į Lietuvos Respublikos ir Šventojo sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje (paveldotvarkoje) 2019 metų programą. Nuo 2019 m. birželio mėnesio VĮ „Lietuvos paminklai“ užsakymu vyksta bažnyčios tvarkybos (remonto, restauravimo ir avarijos grėsmės pašalinimo) darbai. Juos baigti planuojama 2023m. spalio mėnesį. Anot M. Paknio, „dabartinė Užvenčio bažnyčia liudija įvairaus laikotarpio perstatymus“ (Kelmės dekanato bažnyčios ir vienuolynai, 2008, p. 271). Bažnyčios planas išlikęs nuo XVIII a. bet stogo konstrukcijos – jau XIX a. Tai liaudies architektūros formų, baroko bruožų turintis lotyniško kryžiaus plano pastatas su dviem priestatais ir barokinio silueto bokšteliu. Bažnyčios viduje dominuoja paprastumas, asketiškumas. Čia yra trys navos ir penki altoriai. 1997 m. gruodžio 31 d. Užvenčio Švč. Mergelės Marijos Magdalietės bažnyčia įtraukta į Kultūros vertybių registrą. Bibliografinių nuorodų sąrašas Misius K., Šinkūnas R. (1993). Užventis. Iš Lietuvos katalikų bažnyčios: žinynas (p. 359). Vilnius: Pradai. Musneckienė R. (2019, balandžio 13). Užvenčio bažnyčiai mestas pagalbos ratas. Kelmės kraštas. Paknys M. (2008). Užvenčio Švč. Mergelės Marijos Magdalietės bažnyčia. Iš Klajumienė D. (Sud.), Kelmės dekanato bažnyčios ir vienuolynai (p. 269–279). Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla. Rimkus V. (1997). Užventis. Iš Kelmės kraštas: straipsnių rinkinys (p. 306–317). Vilnius: Atkula.
2020 © Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešoji biblioteka
Užvenčio Šv. Marijos
Magdalietės bažnyčia
Užvenčio parapija, pasak K. Misiaus ir R. Šinkūno (Lietuvos katalikų bažnyčios, 1993), įkurta 1609 m., jos dvasininkams išlaikyti priskiriant Minikaičių (dab. Šunikiai) kaimą. Pirmąją bažnyčią Užventyje pastatė, anot Mindaugo Paknio (Kelmės dekanato bažnyčios ir vienuolynai, 2008), XVII a. pradžioje ar net XVI a. pabaigoje, LDK iždininkas ir Užvenčio žemių laikytojas Matas Vaina. Nuolatinę fundaciją bažnyčiai patvirtino valdovas Zigmantas Vaza. Kaip atrodė pirmoji Užvenčio bažnyčia – nežinoma. Yra rašytinių žinių, kad jau 1637 m. senoji bažnyčia jau buvusi perstatyta. Papildomą fundaciją teikė Žemaičių seniūnas Jeronimas Valavičius. Kaip rašo V. Rimkus (Kelmės kraštas, 1997), Užvenčio miestelis labai nukentėjo per 1655–1660 m. Šiaurės karą, o 1701 m. jį nusiaubė švedų kariuomenė – sudegė daug pastatų, tarp jų ir bažnyčia, o naują pastatyti buvo priversti švedų karo belaisviai. Nauja medinė bažnyčia pastatyta 1703 m. Ji konsekruota Švč. Marijos Magdalietės titulu. Anot K. Misiaus ir R. Šinkūno (Lietuvos katalikų bažnyčios, 1993), 1795 m. jai pakeista dalis sienojų, o dabartinė medinė bažnyčia pastatyta 1825 m. Tačiau M. Paknys (Kelmės dekanato bažnyčios ir vienuolynai, 2008) nurodo, kad 1827 m. Užvenčio bažnyčios klebonu pradėjo dirbti Jurgis Tvarijonavičius, kurio pastangomis, tuo metu, jau apgailėtinos būklės bažnyčia, pradėta remontuoti: perkaltos sienos, perdengtas stogas ir kt. Remontas baigtas 1835 m. Stogas vėl remontuotas jau 1863 m., o 1882 m. naujai apkaltos bažnyčios sienos. Tuometiniai bažnyčios aprašymai liudija, kad jau 1882 m. aprašyti altoriniai paveikslai nesiskyrė nuo šiandieninių. Bėgant laikui, medinei bažnyčiai jau buvo reikalingas remontas, todėl 1934 m. buvo sudaryta komisija, turėjusi nutarti, ką toliau daryti. Pasak M. Paknio, „nuspręsta, kad išskyrus bažnyčios senumą, ji neturinti daugiau vertės, todėl remontuoti neapsimoka“ (Kelmės dekanato bažnyčios ir vienuolynai, 2008, p. 271). Vis dėlto 1937 m. buvo pradėtos rinkti lėšos naujos mūrinės bažnyčios statybai, kuri būtų pastatyta senosios vietoje. Tačiau senos bažnyčios nugriauti neleido Vytauto Didžiojo kultūros muziejus Kaune (vadovas Paulius Galaunė). Buvo siūlyta bažnyčią, kaip eksponatą atiduoti Tėviškės muziejui, bet ir šis siūlymas pritarimo nesulaukė. Antrasis pasaulinis karas galutinai nutraukė bet kokias iniciatyvas dėl naujos bažnyčios statymo. Prie bažnyčios veikė parapinė mokykla, nuo XVIII a. minima špitolė, tačiau pasibaigus 1863 m. suskilimui, mokykla buvo uždaryta. Bažnyčią nuo visiškos griūties buvo bandyta gelbėti – kaip rašo R. Musneckienė, „2015 m. VĮ „Lietuvos paminklų“ ekspertai atliko pastato vertinimą ir pateikė apžiūros aktą. Tais pačiais metais UAB „Pastatų konstrukcijos“ atliko statinio ekspertizę, o savivaldybės specialistai surašė statinio techninės priežiūros aktą“. (Šiaulių kraštas, 2019, bal. 13). Visų pastangos nenuėjo veltui – Užvenčio Švč. Marijos Magdalietės bažnyčios tvarkymo darbai įtraukti į Lietuvos Respublikos ir Šventojo sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje (paveldotvarkoje) 2019 metų programą. Nuo 2019 m. birželio mėnesio VĮ „Lietuvos paminklai“ užsakymu vyksta bažnyčios tvarkybos (remonto, restauravimo ir avarijos grėsmės pašalinimo) darbai. Juos baigti planuojama 2023m. spalio mėnesį. Anot M. Paknio, „dabartinė Užvenčio bažnyčia liudija įvairaus laikotarpio perstatymus“ (Kelmės dekanato bažnyčios ir vienuolynai, 2008, p. 271). Bažnyčios planas išlikęs nuo XVIII a. bet stogo konstrukcijos – jau XIX a. Tai liaudies architektūros formų, baroko bruožų turintis lotyniško kryžiaus plano pastatas su dviem priestatais ir barokinio silueto bokšteliu. Bažnyčios viduje dominuoja paprastumas, asketiškumas. Čia yra trys navos ir penki altoriai. 1997 m. gruodžio 31 d. Užvenčio Švč. Mergelės Marijos Magdalietės bažnyčia įtraukta į Kultūros vertybių registrą. Bibliografinių nuorodų sąrašas Misius K., Šinkūnas R. (1993). Užventis. Iš Lietuvos katalikų bažnyčios: žinynas (p. 359). Vilnius: Pradai. Musneckienė R. (2019, balandžio 13). Užvenčio bažnyčiai mestas pagalbos ratas. Kelmės kraštas. Paknys M. (2008). Užvenčio Švč. Mergelės Marijos Magdalietės bažnyčia. Iš Klajumienė D. (Sud.), Kelmės dekanato bažnyčios ir vienuolynai (p. 269–279). Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla. Rimkus V. (1997). Užventis. Iš Kelmės kraštas: straipsnių rinkinys (p. 306–317). Vilnius: Atkula.
